Valdžia

Matuojamės Europą

Pernai Lietuva minėjo dvi šalies pasirinktai vakarietiškajai krypčiai svarbias sukaktis – 15 metų narystės NATO ir ES. 15 metų yra nemažas laiko tarpas – visai netoli simbolinė pilnametystė, todėl kyla klausimas, kiek brandūs esame, palyginti su ES senbuviais? 

Pavasario džiaugsmai su rudens nerimu

Politinis chaosas Lietuvoje tvyro ilgiau nei gerą pusmetį ir galo jam nematyti, todėl neįmanomos jokios šio lauko prognozės.

Nauja valdžia ir nauja pasaulio tvarka

Estijoje bei Latvijoje suformuotos naujos vyriausybės, Lietuvoje ir Latvijoje išrinkti nauji prezidentai, naują politikos ciklą po Europos Parlamento rinkimų pradeda ES. Naujosios valdžios veiklos imasi destabilizuotos pokarinės pasaulio tvarkos ir vidinės politinės fragmentacijos aplinkoje. ES teks ieškoti efektyvių sprendimų didžiųjų pasaulio galių – JAV, Kinijos, Rusijos, ES – varžybose, o Baltijos lyderiams – naujų būdų, kaip užtikrinti savo valstybių svarbą tarptautinėje arenoje ir sumažinti visuomenių poliarizaciją.

Tefloninis populizmas

Tokiu terminu Varšuvos išplėstinių tyrimų instituto direktorius Sławomiras Sierakowskis apibūdina Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ vykdomą politiką, o jos lyderį Jarosławą Kaczyńskį vadina vienu labiausiai skandalams atsparių politikų šalyje ir už jos ribų.

Tarp plaktuko ir bizūno

Vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų ir Lietuvoje graibstomų knygų autorius, Izraelio istorikas Yuvalis Noah Harari perspėja susiviliojusius valdžios teikiama galia: „Kai jūsų rankose plaktukas, visa kas atrodo kaip vinys; o kai jūsų rankose valdžia, visa kas atrodo kaip kvietimas kišti nosį.“ Lietuvos politikai turėtų šiuos žodžius išsikalti akmenyje.

Pavydas mus visus suvalgys

Užrašas ant vienos sienos Vilniaus senamiestyje skelbia: „Pavydas jus visus suvalgys.“ „Prieš tai išgaudęs po vieną“, – būtų galima pridurti. Išties, apakinti pavydo dažnai palaikome tokius sprendimus, kurie ilgainiui apkarsta mums patiems.

Trys milijonai dalių

Kai prieš keletą metų lankiausi Gruzijoje, labiausiai įsiminė pokalbis su garbaus amžiaus Tbilisio taksistu. Visą kelią jis emocingai keikė jau nebe prezidentą Michailą Saakašvilį ir amerikonus.

Nemylėti valdžios

Šiaip – ir praktiškai, ir teoriškai – pilietis neprivalo mylėti valdžios. Taip, laimėje ir nelaimėje, varge ir džiaugsme gali tekti gyventi drauge iki mirties arba iki skyrybų. Bet gyvenant kartu – būti opozicijoje, išlaikyti distanciją, nesusitapatinti su valdžia – labai patartina tiek žmogui, tiek Bažnyčiai. Kad valdžiai pasikeitus neprarastum savęs.

Socialinis ar socialistinis teisingumas?

Prieš porą mėnesių Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pasidalijus mintimis apie gyvulių ūkį, iš knygynų iššluotas George’o Orwello „Gyvulių ūkis“. Bet lygiai taip pat reikėtų perskaityti kitą šio autoriaus knygą – „1984“ – ir atkreipti dėmesį į joje vartojamą naujakalbę. Tai gera proga susimąstyti, kokią įtaką mąstymui turi žodžiai.

Daugiau valdžios ir pinigų

Seime jau ne kartą svarstytos Savivaldos įstatymo pataisos dėl seniūnų rinkimų įteisinimo nepralaužia ledų

S. Skvernelio Vyriausybės pusiaukelės apžvalga: kuo toliau – tuo sunkiau

Septynioliktoji Vyriausybė įpusėjo kadenciją, tačiau per likusį laiką įgyvendinti pažadą pakeisti Lietuvos politiką bus labai sudėtinga

Visi kronprinco vyrai

Muhammadas bin Salmanas pasistengė tapti vieninteliu Saudo Arabijos politikos arbitru

Kai netoleruoti šešėlio – per brangu

Atrodo, kad Lietuvoje norima pakeisti kovos su šešėline ekonomika kryptį. Metinėje šešėlinei ekonomikai skirtoje Vyriausybės organizuotoje konferencijoje ministras pirmininkas ir kiti jos dalyviai akcentavo visuomenės švietimą, piliečių sąmoningumo ugdymą ir viešumo svarbą mažinant šį reiškinį Lietuvoje. Iki šiol pagrindinė Vyriausybės darbo kryptis kovojant su šešėliu buvo efektyvesnis pažeidėjų identifikavimas, griežtesnė kontrolė ir baudos. Ar naujoji kryptis gali sumažinti šešėlinę ekonomiką?

Rinka turi trūkumų. O valdžia – ne?

Žmogaus gyvenimas yra ir bus netobulas. Kad ir kaip geriau gyvename, kad ir kiek protingesni ar aukštesni užaugame, visada įsivaizduojame, jog galima dar geriau. Jei vidutiniam viduramžių gyventojui papasakotumėte, kaip gyvena vidutinis žmogus XXI a., jis nepatikėtų, kad taip gali būti.

Kokie pinigai, tokie ir žmonės

Valdžia į rinką kišasi teisindamasi įvairiomis jos ydomis. Sakoma, kad žmonės pernelyg trumparegiai, todėl valstybė privalo pasirūpinti jų ateitimi ir versti juos dalyvauti socialinio draudimo sistemoje.