Darbo rinka

Liūdėjome dėl emigracijos − dabar bijosime imigracijos?

Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš šalies. Dėl to pasigirdo perspėjimai apie neigiamas imigracijos pasekmes. Ar tikrai turime ko bijoti?

Emigracija

Keturiasdešimt tūkstančių lietuvių jau oficialiai nori likti JK

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad jau beveik 1 mln. europiečių Londone užpildė prašymus gauti nuolatinio gyventojo statusą, iš jų šiek tiek mažiau nei 40 tūkst. yra lietuviai.

Visuomenė

Lietuviai neabejingi klimato kaitai

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad klimato kaita kelia grėsmę jų kartos žmonėms, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa.

Ambicingas amžius: kaip padidinti lietuvio gyvenimo trukmę?

Šiandien gimę vaikai gyvens ilgiau nei jų tėvai ar seneliai. Tai lems 3D spausdintuvai, imunorobotukai ir dirbtinis intelektas.

Makroschemos

Ateity lietuviai gyvens labai gerai. Bet yra papildoma sąlyga – jei buitiniai lietuvių robotai neskurs. Jei netrūks giedrų dienų saulės energijai nuo stogų absorbuoti į elektronines robotų venas, širdis ir kepenis.

6 tūkstančiai Lenkijos lietuvių iš abiejų šalių valdžių tikisi pagalbos ir pritarimo

Jei kas klaustų, kokius tris svarbiausius Lenkijos lietuvių norus galėtų išpildyti auksinė žuvelė, pageidavimų jie turėtų ir Lietuvos, ir Lenkijos valdžiai

Ambasadorius K. Klepsvikas: prieš žiūrėdami į imigrantus skeptiškai, pažvelkite į Norvegiją

Lietuviai emigrantai palieka savo pėdsaką Norvegijoje, savo ruožtu norvegų investuotojai keičia verslo žemėlapį mūsų šalyje. Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Karstenas Klepsvikas teigia, kad turime tiek pat norvegų bendrovių, kiek visa Lenkija. Apie tai, kas jų verslininkus čia traukia ir kuo dviejų šalių visuomenės yra panašios, ambasadorius papasakojo žurnalo IQ apžvalgininkui Gyčiui Kapsevičiui.

Pasitikėjimas kainuoja

Lietuviai į savo išrinktą valdžią žvelgia kur kas įtariau nei kaimyninių šalių gyventojai. Mažiau pasitikime ir vieni kitais, tačiau itin kliaujamės ES institucijomis, nors jų tiesiogiai net negalime rinkti. Tarpusavio pasitikėjimo stoka mažina mūsų ekonominę ir socialinę gerovę.

Įklimpę į šimtmetį

Statybininkai pastato namus greičiau, negu architektai nubraižo brėžinius. Todėl visi nauji gyvenamieji rajonai atrodo kaip Perkūnkiemis.

Originalai nelaimingi

Kuršiai buvo mūsų vikingai. Maldavosi po jūras, laužydavo kaulus danų ir švedų protėviams. Kartais ir patys gaudavo lupt nuo kažkokių tokių pačių. Žodžiu, anuomet kuršiai buvo integravęsi į skandinaviškuosius kontekstus.

Premjeras apie Holokaustą Lietuvoje: nėra ką peržiūrinėti

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Europos žydų kongreso raginimas Lietuvai peržiūrėti lietuvių vaidmenį Holokausto metu nėra reikalingas.

Per 13 metų lietuviai praturtėjo 5,5 karto

Per pastaruosius 20 metų didžiausią grąžą davė investicijos į nekilnojamąjį turtą ir jo nuomą – vidutiniškai 14,8 proc.

Užslopintų jausmų proveržis

Po „Brexit“ pasipylę neapykantos nusikaltimai atvėrė ilgai besikaupusį antiimigrantiškų nuotaikų pūlinį.