EKONOMIKOS POLITIKA

Posūkis į kairę: tapęs prezidentu G. Nausėda nori ekonomikoje matyti daugiau valstybės

Ekonomikos liberalu laikytas SEB banko prezidento patarėjas tapęs šalies vadovu nesibaido ir populistinių idėjų Dar tada, kai dirbo SEB banko prezidento

GEROVĖS VALSTYBĖ

Švedų ekonomistas B. Legerius: „Mokesčiai gali sustiprinti sąlygas ekonomikai augti.“

Europai senstant, ateityje reikės gerokai daugiau dėmesio skirti sveikatos priežiūrai, nepamirštant ir kitų viešųjų paslaugų. Svarbiausiose Švedijos finansų institucijose dirbęs ekonomistas Bo Legerius teigia, kad didinant viešųjų paslaugų efektyvumą reikėtų pagalvoti ir apie mokesčių reformas. Su juo kalbėjosi IQ apžvalgininkas Gytis Kapsevičius.

ŠVIETIMAS

J. Välimaa: „Suomijos tautą XIX a. padėjo sukurti mokytojai“

Siekiant sukurti lygią visuomenę, išsilavinimas turi tapti prieinamas visiems, įsitikinęs Suomijos Juveskiulės universiteto švietimo studijų profesorius Jussi Välimaa. IQ apžvalgininkei

VALSTYBĖS VAIDMUO

S. Kuhnle: „Jei esi sveikas ir gali dirbti, tai turėtum daryti nedvejodamas“

Pasitikėjimui tarp visuomenės ir valstybės sukurti reikia laiko, įsitikinęs Norvegijos Bergeno universiteto profesorius Steinas Kuhnle. IQ apžvalgininkei Kotrynai Tamkutei jis pasakojo apie Norvegijos gerovės valstybę ir kaip ją kuriantys įstatymai šiandien yra virtę socialinėmis normomis.

GEROVĖS VALSTYBĖ

Pasitikėjimas, švietimas ir kiti priedai

Ant gerovės valstybės idėjos gulant laikotarpio tarp rinkimų dulkėms, žurnalas IQ inicijuoja plačią diskusiją apie piliečių, verslo ir valstybės bendradarbiavimą

GEROVĖS VALSTYBĖ

STEBĖKITE TIESIOGIAI: Konferencijoje – gerovės valstybės receptų paieškos

Kaip sukurti gerovės valstybę? Su kokiomis naujomis problemomis susiduria senstančios visuomenės? Kaip sumažinti regionų atskirtį ir pakelti švietimo kokybę? 

Nesustoti vidury žingsnio

Pasiekti proveržį rinkimų metais sunku, bet įmanoma, tiki Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos prezidentas.

GEROVĖS VALSTYBĖ

Kas 2020 m. nutiks madingiausiam politikos burtažodžiui?

Prezidentas Gitanas Nausėda rinkimų kampanijos metu aukštai iškėlė gerovės valstybės vėliavą. Pajamų nelygybė, regionų atskirtis, mažos pensijos, socialiai pažeidžiamų grupių skurdas tapo ydomis, kurių gana sparčiai modernėjančioje Lietuvoje neįmanoma nepastebėti.

2020 m. biudžetas: kokia trumparegystės kaina?

Rugsėjį, Prezidentui paskelbus pirmuosius žingsnius „gerovės valstybės" link, nemažai viešojoje erdvėje diskutuota apie pačią sąvoką, ieškota jos prasmių ir vertintos Lietuvos galimybės iki jos užaugti. O po to Lietuvą „ištiko" biudžetavimo procesas. Neeilinis biudžetavimo procesas – atmieštas artėjančių Seimo rinkimų populistiniais pažadais, visoms politinio spektro partijoms vyniojantis į pasiteisinusį „gerovės valstybės" popierėlį. Kaip niekad prisodrintas paklodės link savų apygardų tampymais ir mokestinėmis fix idėjomis.

ŠVIETIMAS

Socialdemokratai pasisako už socialinę atskirtį

Kiekvienos modernios valstybės (dabar madinga sakyti Gerovės valstybės) siekis – sudaryti sąlygas, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, gautų vienodą ir kokybišką išsilavinimą. Tokia yra siekiamybė, realybė – daug liūdnesnė, o švietimo reforma numirė dar negimusi.

Rūpestis dėl žilagalvių – gerovės valstybės Lietuvoje grėsmės

Senstančią visuomenę padėtų išlaikyti imigrantai, jei patys netaptų našta

Bronzinis gerovės amžius – gerovės valstybės Lietuvoje galimybės

Net ir nedidinant esamo finansavimo, socialinė sistema turi galimybių tapti efektyvesnė

Zuikiška riestanagystė: gerovės valstybės Lietuvoje silpnybės

Valstybė nori rūpintis visais, bet pinigų tam neužtenka. Jų būtų daugiau, bet dalis piliečių linkę gudrauti ir net sukčiauti, o kiti tiesiog laikomi išskirtiniais.

Ant tvirtų pamatų: gerovės valstybės Lietuvoje stiprybės

Įprotis teikti ir gauti socialinę paramą giliai įsišaknijęs. Tik reikia šį bei tą patobulinti.

Krizės ir neoliberalizmas ar darnus vystymasis ir gerovės valstybė?

Moksliniuose darbuose yra plačiai pripažinta, kad diskusijos apie darnaus vystymosi reikšmę ir naudą XXI amžiuje itin suintensyvėja įvairaus pobūdžio ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos krizių kontekste. Politiniame lygmenyje pradedama diskutuoti apie naujų programų ir projektų poreikį, būtinybę priimti greitus sprendimus, efektyviai reaguoti į iškilusias krizes, pasiūlant įvairiausius sprendimų paketus. Jie, nors ir padeda pademonstruoti rezultatus trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilguoju laikotarpiu gali būti neefektyvūs, neparemti moksliniais įrodymais ir duomenimis.