Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, rugsėjo 16 d.


DISKUSIJŲ CIKLAS „GEROVĖS VALSTYBĖ: KAS, KADA, KAIP, KODĖL?“
Kaip užtikrinti nuoseklią žiedinės ekonomikos grandinę?
IQ

Iki 2050 m. ES siekia tapti klimatui neutralia ekonomika. Vienas svarbiausių jos elementų – žiedinė ekonomika – tiek verslo sektoriui, tiek visuomenei vis dar kelia nemažai iššūkių.

Žiedinė ekonomika yra atsinaujinanti ekonominė sistema, kurioje išteklių ir atliekų sąnaudos, emisijos ir energijos praradimai yra sumažinami juos teisingai valdant ir sujungiant į uždarą energijos ir medžiagų grandinę.

Įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus, siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą. Kitaip tariant, tokioje ekonomikos sistemoje viskas sukasi žiedu, rūpinamasi pakartotiniu produktų panaudojimu, medžiagų perdirbimu ir panašiais dalykais.

Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje tik mažiau nei dešimtadalis ekonomikos yra žiedinė. Platesnis žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, turėtų ir ekonominį, ir ekologinį poveikį.

„Tai padėtų sumažinti išmetamų atliekų kiekius ir gerintų ES ekonomiką: kurtų darbo vietas, didintų pridėtinę vertę. Ir Lietuva, šiuo atžvilgiu, niekuo nesiskiria nuo kitų ES šalių“, – sakė diskusijos dalyvis.

Žiedinė ekonomika nėra tik atliekų rūšiavimas ir perdirbimas, kaip kartais gali pasirodyti. „Žiedinė ekonomika apima be galo daug mūsų gyvenimo sričių ir atliekos yra tik viena jos dalių, tų, kuri, galbūt, paskatino atsirasti žiedinei ekonomika, – teigė Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto vadovė profesorė Žaneta Stasiškienė. – Tačiau jei prieš kokius penkerius metus žiedinė ekonomika atrodė esanti toli, šiandien ji tampa vis didesne būtinybe pasaulio ekonomikai.“

Žiedinė ekonomika neabejotinai gali būti laikoma ir viena iš gerovės valstybės sudedamųjų dalių. „Visų pirma, sprendžiant tas problemas, kurias turime dėl aplinkosaugos. Matome, tam tikrų patologijų mūsų sistemoje ne tik tų, kurie teršia aplinką, bet ir pačios valstybės, kuri nesugeba sudėlioti teisingai prioritetų ir įrankių, kurie užtikrintų teisingą reguliavimą, bet ir kurtų tam tikrą proveržį, įtikinant ir siekiant rezultatų žalios Lietuvos ir tvaraus augimo srityse Čia žiedinės ekonomikos principai turėtų būti taikomi kaip pagrindas“, – kalbėjo Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Koronaviruso pandemija kiek pristabdė verslo ir valstybės institucijų žingsnius link žiedinės ekonomikos, tačiau, Danijos konsultacijų bendrovės „State of Green“ projektų vadovės Malene Bering Beitzel teigimu, geresnio laiko žiedinės ekonomikos principams įgyvendinti, nėra. „Kai kalbame apie ekonomikos atkūrimą ir verslo atvėrimą, manau, kad turime pradėti galvoti, kaip tai padaryti žaliai ir tvariai“, – sakė diskusijos dalyvė.

Daugiau apie tai – vaizdo konferencijoje „Gerovės valstybė: kas, kada, kaip, kodėl?“. Dalyviai: Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais  Jaroslavas Neverovičius, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto vadovė profesorė Žaneta Stasiškienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Martynas Nagevičius ir Konsultacijų kompanijos „State of Green“ (Danija) projektų vadovė Malene Bering Beitzel.

2021 03 21 21:06
Spausdinti