ŠVIETIMAS

Būsimus studentus augina ne egzaminai, o skatinimas turėti savo nuomonę

Sako, kad dabartiniai studentai labai nekantrūs. Palaukti vėluojančio dėstytojo jiems yra didelis išbandymas. Kita vertus, dėstytojai šiandien ir nevėluoja, nes

AUKŠTASIS MOKSLAS

Švietimo taryba siūlo leisti universitetams patiems nusistatyti privalomus egzaminus

Lietuvos švietimo taryba siūlo leisti aukštosioms mokykloms pačioms nustatyti, kuriuos brandos egzaminus, išskyrus lietuvių kalbos, būtina išlaikyti norint studijuoti nemokamai konkrečioje studijų kryptyje.

AUKŠTASIS MOKSLAS

Pirmakursių antplūdis: COVID-19 ar per žemai nuleistos kartelės pasekmė?

Dosnias stipendijas įsteigusi valstybė šiemet „prisipirko“ studentų, nors aukštasis mokslas jau seniai kokybę aukojo dėl kiekybės

AUKŠTASIS MOKSLAS

Dėl prastai išlaikyto matematikos egzamino – tūkstančiai laisvų studijų vietų

Dėl prastų valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų aukštosiose mokyklose šiemet liks keli tūkstančiai neužpildytų valstybės finansuojamų studijų vietų, sako šalies universitetų vadovai ir švietimo ekspertai.

KINIJOS STUDENTAI JAV

JAV aukštosios mokyklos turi naują raudonąjį baubą

Kinijos studentus vis dažniau įtariai vertina ir juos priėmusios šalies, ir gimtinės valdžia

Ačiū ir sudie: kas trukdo užsieniečiams studentams įsitvirtinti Lietuvoje?

Studentai yra viena imigrantų grupių, kuri nekelia vietiniams nepasitenkinimo, bet mūsų šalį jie palieka savo noru – vos į kišenę įsidėję diplomą. Tai būtina pakeisti.

Ar Kaunas taps miestu, kuris traukia?

Įvaizdį iš miesto, kuriame „irgi galima gyventi“, į „studentišką“ pakeitęs Kaunas rodo pavyzdį kitiems didiesiems Lietuvos miestams. Tačiau tai nereiškia, kad visos gerosios praktikos jau įgyvendintos.

Pati svarbiausia reforma

Aukštojo mokslo pertvarka yra pati svarbiausia Vyriausybės misija. Beveik visi ligšioliniai ministrų kabinetai susimaudavo arba ignoruodavo šią problemą. Kai kurie buvo ambicingi, bet neturėjo tinkamų galimybių: Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ėmėsi ryžtingų veiksmų, bet nenumatė kai kurių žalingų reformos padarinių, o ekonomikos krizė neleido pertvarkai skirti didesnių išteklių.

Sunkus vaikų auklėjimas

Vaikams auklėti skiriame gerokai daugiau laiko ir pinigų nei mūsų tėvai. „The Economist“ vyresnysis ekonomikos redaktorius Ryanas Aventas domisi, taip elgiamės dėl jų ar dėl savęs.

Minimalaus studentų skaičiaus šiemet gali nesurinkti 100 programų

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šiemet nustatyti reikalavimai dėl minimalaus studentų skaičiaus studijų programose gali atsijoti maždaug 100 programų.

Augėjo tvartai

Lietuvos švietimas jau bemaž konvulsiškai trūkčioja. Visi supranta, kad palikti taip, kaip yra, negalima.

Doktorantūra Lietuvoje: nors persiplėšk

Universitetai tikisi didesnio doktorantų atsidavimo mokslui, tačiau jaunieji tyrėjai tik iš stipendijų neišgyventų. Kompromisas kol kas nerastas.

Universitetai pasigenda aiškios Vyriausybės vizijos

Aukštojo mokslo optimizacija būtina, tačiau valstybinės aukštosios mokyklos turi nuspręsti ar reforma vyks nuosekliai ir etapais, ar reikia greitos ir kardinalios pertvarkos – apie tai buvo kalbėta diskusijoje dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, kurią su universitetų vadovais organizavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

Ilgas kelias iš Kinijos į Jungtines Valstijas

Kai mokykloje viską kali mintinai, kaip susikurti tobulai nudailintą asmenybę, kuri sudomintų geriausias JAV aukštąsias mokyklas? Apie kinų moksleivių patirtį pasakoja Brookas Larmeris.

Kada (ir ar) mes praregėsime?

Aukštojo mokslo būklė mums, akademinės sferos žmonėms, tapo kažkuo, kas primena kalbėjimą apie virvę pakaruoklio namuose, – geriau taktiškai nutylėti ir viltis, kad gyvenimas užgydys žaidas. Ar užgydys?