Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 19 d.


ŠVIETIMAS
Ministerija: minimalūs rodikliai stojantiems į aukštąsias 2023-iaisiais nesikeis
BNS
Unsplash
Studentai.

Minimalūs rodikliai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas 2023-iaisiais nesikeis, pirmadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį patvirtino minimalius rodiklius stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose 2023-iaisiais.

Nemokamai vietai – trys egzaminai

Numatyta, kad kaip ir iki šiol pretenduojantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose turės būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Išimtis daroma stojantiesiems į menų studijas: jiems matematikos egzaminas neprivalomas.

Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami kasmet prieš dvejus metus. Šie rodikliai privalomi tik stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas. Siekiant studijuoti mokamose vietose, šiuo metu reikia būti išlaikius mažiausiai vieną valstybinį brandos egzaminą.

Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba lieka 16 balų iš 100.

Kaip ir šiuo metu, 2023-iaisiais priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį: į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, kaip ir iki šiol, galios ir minimalus konkursinis balas: 5,4 – į universitetus ir 4,3 – į kolegijas.

Siūlo tvarką griežtinti nuo 2024-ųjų

Ministerija primena, kad rudens sesijoje Seimas svarstys siūlymą nuo 2024 metų suvienodinti reikalavimus stojant į valstybės finansuojamas ir į nefinansuojamas studijų vietas.

Ministerija siūlo, kad nuo 2024 metų visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo.

Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turėtų būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų ne mažiau kaip 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turėtų būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkę bent 16 balų iš 100). Stojantiesiems nebebūtų taikomas šiuo metu galiojantis metinių pažymių vidurkio ar minimalaus konkursinio balo reikalavimai.

Projektas po pateikimo svarstytas komitetuose.

Anot ministerijos, dauguma aptartų pakeitimų atitinka ir prezidento siūlomas Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas.

Seimui pritarus ŠMSM įstatymų pataisoms, naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024-ųjų ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems matematikos egzaminas toliau liktų neprivalomas. Ankstesnių metų abiturientams būtų taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai.

G. Nausėda siūlyme – du egzaminai mokyklai baigti

Savo ruožtu G. Nausėda, kaip ir ministerija, siūlo, kad į aukštąsias mokyklas galėtų būti priimti tik išlaikę mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus. Prezidentūros teikiamame projekte nurodoma, kad tai turėtų būti lietuvių kalbos, taip pat ŠMSM nustatytas tiksliųjų mokslų egzaminas, o trečiąjį egzaminą rinktųsi pats abiturientas.

Trijų egzaminų reikalavimas nebūtų taikomas asmenims, išlaikiusiems du valstybinius brandos egzaminus ir baigusiems trumpąsias studijas, stojant į pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.

Prezidento siūlymu, brandos atestatą reikėtų duoti tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis – šiuo metu mokyklai baigti pakanka vieno, nesvarbu, mokyklinio ar valstybinio.

Socialiai pažeidžiamųjų priėmimui – paskatos

Ministerijos pataisomis taip pat siūloma didinti aukštojo mokslo prieinamumą jaunuoliams iš socialiai pažeidžiamos aplinkos.

Aukštąsias mokyklas, kurios sudarytų palankesnes sąlygas šiems studentams, numatoma skatinti finansiškai. Toks skatinimas siūlomas ir už universitetų bei kolegijų gerus studijų kokybės rezultatus bei studijų tarptautiškumą. Už tai galėtų būti skiriama iki 20 proc. papildomų lėšų studijoms.

Pagal Prezidentūros projektą, priimant į aukštąsias mokyklas, taip pat būtų numatyta vietų aukštojo mokslo „socialinei dimensijai užtikrinti“, tai yra aukštosios mokyklos tam tikrą skaičių studentų priimtų ne tik atsižvelgę į jų akademinius rezultatus, bet ir į subjektyvius kriterijus, pavyzdžiui, darbo patirtį ir pan.

ŠMSM teigimu, suburta darbo grupė taip pat pirmą kartą Lietuvoje rengia aukštojo mokslo socialinės dimensijos planą, numatantį alternatyvų kelią į bakalauro studijas – trumpąsias studijas. Plane taip pat būtų numatytas finansinės paramos studijų metu stiprinimas bei specialių studijų vietų stojantiesiems, kurie susiduria su socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, modelis. Planą tvirtins ministrė J. Šiugždinienė, reikiami įstatymų pakeitimai bus teikiami Seimo rudens sesijoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 09 06 15:07
Spausdinti