IQ.LT

Meniu

penktadienis, balandžio 17 d.

Geopolitinė įtampa Persijos įlankoje: ką tai reiškia Lietuvos energetikai

Geopolitinė įtampa dėl besitęsiančio konflikto Persijos įlankoje neslūgsta. Nors pasiektos dviejų savaičių paliaubos trumpam sumažino naftos kainas biržose, tikėtina, kad ilgalaikių pasekmių išvengti nepavyks.

Ar jau pradėjote ruoštis kitam šildymo sezonui?

Nors šildymo sezonas dar nesibaigė, apie kitą verta pradėti galvoti jau dabar. Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs, o gamtinių dujų kainos išsilaikys dabartiniame lygyje, metų viduryje už dujas daugiau susimokėti teks ir buitiniams vartotojams Lietuvoje. Tiesa, dujų kainų augimas įtakos turės ne tik gyventojų šildymo išlaidoms, bet ir platesniam komunalinių paslaugų krepšeliui, pavyzdžiui, išlaidoms elektrai.

Kodėl apie investicinį sukčiavimą reikia kalbėti dabar?

Investavimo tendencijos kinta nuolat: jei anksčiau Lietuvos gyventojai jautė kone besąlyginę meilę investavimui į nekilnojamąjį turtą, dabar dažnas investuoja kur kas plačiau. Investavimui populiarėjant, deja, atsiranda ir daugiau erdvės finansiniams sukčiams. Kita vertus, stiprėjant gyventojų finansinio raštingumo žinioms, stiprėja ir jų atsparumas apgaulėms.

Ketvirčio rezultatai ar ilgalaikė strategija: kur verslai dažniausiai klysta?

Ką tik pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui, daugelyje įmonių itin daug dėmesio skirta rezultatams – pardavimams, pelningumui, pinigų srautams. Šiuo laikotarpiu

Irano konfliktas jau veikia Lietuvos ūkius – pirmiausia per augančią savikainą

Artimųjų Rytų regione kilusi įtampa, susijusi su Iranu ir trikdžiais Hormūzo sąsiauryje, Lietuvos žemės ūkiui atrodo geografiškai tolima, tačiau praktikoje jos poveikis jaučiamas gana tiesiogiai, pagrinde per augančią produktų savikainą.

Akcijos krenta, energija brangsta – rinkų kryptį diktuoja karas

Pastarosios savaitės finansų rinkose pažymėtos augančia geopolitine įtampa, kuri vis stipriau veikia investuotojų lūkesčius. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose kelia energijos kainas ir didina infliacijos spaudimą, o akcijų rinkose daugėja korekcijos ženklų. Nors diplomatinės pastangos kol kas padeda išvengti dar didesnės eskalacijos, rinkų dinamika – nuo silpnesnių akcijų rezultatų JAV ir Europoje iki išaugusių obligacijų pajamingumų bei įtampos žaliavų rinkose – rodo, kad investuotojai vis labiau įkainoja ilgiau trunkančio konflikto scenarijų.

Demografinė katastrofa

Per tris dešimtmečius gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo penktadaliu – nuo 3,6 milijono iki beveik 2,9 milijono – sulėtėjo ekonomikos augimas, susitraukė investicijos, kuriasi mažiau verslų, nes jų plėtrą stabdo darbuotojų trūkumas. Dėl to šalies konkurencingumo padėtis prastėja, o atlyginimų augimas sustojo. Tokia padėtis būtų katastrofiška, jei atitiktų vieną esminį elementą – būtų tiesa.

II pensijų pakopa po pokyčių: ką svarbu žinoti liekantiems kaupti

Baigiantis pirmajam metų ketvirčiui nuo II pakopos pensijų reformos pradžios, nuogąstavimų netrūksta: ar nepabrangs fondų valdymo mokestis? Ar neblogės rezultatai? Ar sistema išliks stabili?

Kaip teisingai nerimauti dėl kylančių kainų

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kovą kainos padidėjo 1,6 procento, o nuo metų pradžios kainos jau daugiau nei 4 procentais. Kiek dar didės infliacija, kokias pasekmes tai turės gyventojų vartojimui bei kaip į tai turėtų reaguoti vyriausybė?

Svarstantiems pasitraukti iš II pensijų pakopos: ką svarbu apgalvoti baigiantis ketvirčiui

Baigiantis pirmajam metų ketvirčiui dalis gyventojų peržiūri priimtus sprendimus dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Svarbiausia – neskubėti ir ramiai įsivertinti, ar pasirinktas kelias atitinka jūsų finansinę situaciją ir ilgalaikius tikslus. Tai padaryti padės keli esminiai aspektai, kuriuos svarbu žinoti artėjant lėšų išmokėjimui.

Kur investuoti 1000 eurų per 20 metų sugeneravo didžiausią grąžą?

Šiuo metu dalis Lietuvos gyventojų svarsto, kaip toliau kaupti pensijai – likti antroje pakopoje ar investuoti savarankiškai. Tačiau ilgalaikiam rezultatui daug svarbesnis klausimas yra investavimo strategija: kokią jūsų ilgalaikio kaupimo portfelio dalį sudarys akcijos, ir kokią – obligacijos. Per pastaruosius 20 metų skirtingi šių turto klasių deriniai lėmė keliais šimtais procentų besiskiriančius rezultatus.

Centrinio banko dilema

Šiandien Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų normų nepakeitė, pripažino didėjančios infliacijos ir lėtėjančio ekonomikos augimo riziką, bet kol kas nepateikė jokių užuominų apie palūkanų normų keitimą. Kokia tikimybė, kad greta kylančių energijos ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainų šiemet pakils ir pinigų kaina?

Naftos kainų šokas maišo kortas investuotojams

Šie metai rinkoms atrodė būsiantys puikūs. Ekonomikos atsigavimas pagaliau pasiekė seniai pamirštus sektorius ir regionus, daugelis pasaulio indeksų stiebėsi į naujas aukštumas, o sąlygos – beveik tobulos tvariam augimui. Tačiau konfliktas Artimuosiuose Rytuose apvertė visas šias tendencijas aukštyn kojom.

Aštrėjanti geopolitika kelia naujus išbandymus finansų rinkoms

Pastarosiomis savaitėmis pasaulio finansų rinkos vis aiškiau pradeda jausti Vidurio Rytų konflikto pasekmes. Sparčiai brangstanti energija didina stagfliacijos riziką ir kelia spaudimą akcijų rinkoms nuo JAV iki Azijos. Nors ekonominiai rodikliai kai kuriose šalyse rodo atsparumą, investuotojai vis dažniau vertina platesnį rizikų spektrą – nuo galimo infliacijos šoko iki lėtėjančio ekonomikos augimo ženklų JAV.

Energetikos krizė – vėl neišvengiama?

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis?

ŽYMA
SWEDBANK