KOMENTARAS

Mažesnė parama saulės elektrinėms: stabdis ar brandos ženklas Lietuvos saulės energetikos sektoriui?

2026 m. Lietuvos saulės energetikos rinka pasitiko su pokyčiais, sukėlusiais daug diskusijų tarp gyventojų ir atsinaujinančios energetikos sektoriaus dalyvių. Atnaujintos paramos taisyklės reiškia mažesnes nei anksčiau numatytas kompensacijas gyventojams, įsirengiantiems saulės elektrines, taip pat – mažesnę leistiną įsirengti galią. Natūralu, kad kyla klausimas: ar šie sprendimai stabdys saulės energetikos plėtrą, ar kaip tik signalizuoja, jog rinka pasiekė brandesnį vystymosi etapą?

KOMENTARAS

Ilgaamžiškumo ekonomika: kodėl jaunajai kartai teks taupyti ir investuoti daug daugiau nei jų tėvams

Lietuvos gyventojai gyvena vis ilgiau, tačiau ilgesnis gyvenimas negarantuoja finansiškai saugios senatvės. Priešingai – jaunajai kartai teks kaupti daugiau, investuoti anksčiau ir galvoti gerokai ilgesniu horizontu nei tai darė jų tėvai.

KOMENTARAS

Ar 2026 metais Europoje išmuš kiniškų elektromobilių valanda?

Kinijos automobilių gamintojų atstovai pernai Lietuvoje buvo išties aktyvūs. Norint suskaičiuoti mūsų šalies rinkoje pristatytus naujus modelius dviejų rankų pirštų jau nebeužtenka. Vis dėlto dauguma automobilių pirkėjų Lietuvoje sako, kad gamintojo šalis ar reputacija jiems yra svarbi.

KOMENTARAS

Kalėdų ir Naujųjų metų mokesčiai

Mokesčiai arba jų lengvatos neaplenkia ir svarbiausių metų švenčių – Kalėdų ir Naujųjų metų sutiktuvių.

KOMENTARAS

DI išlieka pagrindiniu JAV akcijų rinkos augimo varikliu

JAV akcijų rinka 2026 m. pradžioje išlaiko stiprų augimo impulsą – prognozuojama, kad „S&P 500“ indeksas dar paaugs, o pagrindiniu rinkos varikliu išlieka dirbtinis intelektas ir su juo susijusios technologijos. Vis dėlto, optimizmui kyla iššūkių: makroekonominė neapibrėžtis, fiskalinė politika ir JAV Federalinio rezervų banko (FED) valdymo rizika gali riboti tolimesnį kilimą. Tuo metu infliaciją suvaldžiusioje euro zonoje augimo ženklai išlieka atsargūs, o Kinija demonstruoja atsparumą prekybos karui, tik klausimas – kiek tvarų?

KOMENTARAS

Kokios yra etiško DI naudojimo ribos?

Dirbtinis intelektas (toliau – DI) sparčiai keičia studijas ir mokslinius tyrimus, todėl akademinėje bendruomenėje vis dažniau keliamas klausimas, ar ši technologija netampa grėsme sąžiningumui. Akademinės etikos praktika rodo, kad svarbiausias iššūkis kyla ne dėl pačių technologijų, o dėl to, kaip aiškiai ir nuosekliai jomis mokame dirbti.

KOMENTARAS

Atsparumo testas išlaikytas, bet 2026 m. sprendimų kokybė taps lemiama

būsto paskolose ir pensijų kaupime. Todėl verta pažvelgti, ką Lietuvai ekonominiu požiūriu davė 2025-ieji ir ko galime tikėtis iš 2026 metų.

KOMENTARAS

Lietuvoje pagaminti maisto produktai jau kas penktoje pasaulio šalyje

Daugiau nei 40 pasaulio šalių šiandien pasiekia Lietuvoje užauginta paukštiena ir grūdinės kilmės produktai. Tai reiškia, kad lietuviškas maistas jau seniai peržengė regioninio eksporto ribas ir tapo pasaulinės maisto tiekimo grandinės dalimi – nuo Europos iki Amerikos ir Azijos rinkų. Tai faktas, kuriuo galime didžiuotis ne mažiau nei technologijų sektoriaus sėkmės istorijomis, apie kurias esame įpratę kalbėti garsiai ir dažnai.

KOMENTARAS

Ne, pinigai nėra viešoji gėrybė. Taškas

Pastaraisiais metais Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde nuosekliai tvirtina, kad pinigai yra viešoji gėrybė. Ši formuluotė tapo vienu pagrindinių skaitmeninio euro projekto argumentų. Kai 2025 m. spalį ECB paskelbė pereinantis į kitą šios iniciatyvos etapą, Ch. Lagarde dar kartą akcentavo: „Pinigai yra viešoji gėrybė, taškas.“ Taip bandoma įtvirtinti mintį, kad net daugėjant privačių mokėjimo alternatyvų centrinio banko leidžiami pinigai išliks visuomenės poreikiu, kurį valstybė neva privalo globoti.

KOMENTARAS

Kai ekonominė kantrybė baigiasi: kas išvedė iraniečius į gatves

Įžanga: ne spontaniškas lūžis

KOMENTARAS

Suaugusiųjų perkvalifikavimas ir ateities įgūdžių lavinimas: kodėl radę veikiantį sprendimą, jo atsisakėme?

Dirbtinio intelekto revoliucija, automatizacija ir skaitmenizacija iš esmės keičia šiuolaikinės darbo rinkos poreikius, todėl pažangios valstybės intensyviai investuoja į perkvalifikavimo mokymus, o daugiausiai dėmesio skiria aukštą pridėtinę vertę kuriančioms profesijoms. Lietuva taip pat buvo atradusi sėkmingai veikiantį sprendimą – APVK programas suaugusiems, tačiau šiandien norintiems persikvalifikuoti ir dirbti augančiuose sektoriuose šie mokymai tapo faktiškai nepasiekiami.

KOMENTARAS

Rytojaus nėra arba pasaka apie II pakopos pinigų lietų

Sausio pradžia. Pirmosios dienos. Tauta pabudo, išgėrė kavą ir visi vienu metu nusprendė parašyti prašymus atsiimti pensijų fondus. Sistemos neatlaikė. Pensijų fondų serveriai trumpam suprato, ką reiškia masinė demokratija.

KOMENTARAS

Ekonominis fašizmas: nauja/sena kapitalizmo atmaina ar jo pabaigos pradžia?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdime terminą „ekonominis fašizmas“. Jis skamba grėsmingai ir provokuojančiai, todėl neretai vartojamas kaip politinis keiksmažodis, o ne analitinis terminas. Tačiau už šios sąvokos slypi konkretus ekonominis reiškinys, kurį verta vertinti ramiai – per ekonomikos teorijos ir istorijos prizmę.

KOMENTARAS

Nauji metai – nauji įpročiai. Pagrindinės 2026-ųjų investavimo taisyklės

Naujieji metai daugeliui tampa simboline riba, kai iš naujo peržiūrime savo tikslus ir pažadus sau. Daugiau judėti, sveikiau maitintis, skirti

KOMENTARAS

Paskutiniai JAV metai Europoje

Europa nėra ir negali būti įdomi Donaldui Trumpui. Ekonominiu atžvilgiu ji negali pasiūlyti nieko svarbaus, technologiniu atžvilgiu yra graudžiai atsilikusi. Australijos strateginės politikos instituto duomenimis, iš 64 kritinių technologijų sričių Europa lyderiauja dviejose. Nepasakysiu nieko, kas nebūtų pasakyta Mario Draghi ataskaitoje, tačiau reikėtų atsikvošėti – mus išmetė iš namų, ir tai piktina, bet gulėti už vartų ir bėdoti neproduktyvu.