IQ.LT

Meniu

ketvirtadienis, lapkričio 13 d.

Priedai prie atlyginimo Lietuvoje: kiek, kam ir už ką?

Lietuvoje kintamieji priedai jau tapo ne išimtimi, o įprasta atlygio politikos dalimi. Tryliktasis atlyginimas, mėnesiniai ar ketvirtiniai priedai šiandien yra neatsiejama daugelio organizacijų motyvavimo sistemos dalis. Jie atspindi ne tik įmonės finansinę būklę, bet ir jos gebėjimą laiku pastebėti, įvertinti bei atlyginti už pasiektus rezultatus. Tačiau kam jie dažniausiai išmokami, kokio dydžio sumos pasiekia darbuotojus ir kokią vietą šie priedai užima darbdavių biudžete?

Ko galima išmokti žaidžiant parduotuvę?

Banko kortelė – neišsenkantis pinigų šaltinis. Šis įspūdis dažnai susidaro vaikams, kai jie pradeda gyvai tyrinėti tėvų atsiskaitymus parduotuvėse. Ne

Milijardas iš pensijų – į prekybos centrus: trumpa euforija, už kurią mokėsime ateityje

Nuo 2026 m. sausio Lietuvoje įsigaliosianti antrosios pakopos pensijų reforma gali tapti vienu reikšmingiausių ekonomikos įvykių per pastaruosius metus. Oficialiai ji pristatoma kaip galimybė suteikti žmonėms daugiau laisvės tvarkant savo santaupas, tačiau platesniame kontekste tai atrodo ir kaip netiesioginis fiskalinės politikos manevras – būdas trumpam suaktyvinti vidaus vartojimą, kai ekonomikos išorinis variklis, eksportas, ima strigti.

Europos saugumo didinimas ir gerovės valstybės svarba

Ar nacionalinio karinio-politinio saugumo siekiai papildo, o gal prieštarauja socialinio saugumo ir demokratijos siekiams šiuolaikinėse gerovės valstybėse? Gal, vietoje socialinių išlaidų skiriant lėšas gynybai, visiškai dėl kitos priežasties nebeturėsime Europoje taip reikalingo atgrasymo poveikio? Štai ties kuo fokusuojasi dabartinis finansų perskirstymo klausimas Europos šalyse, ypač – po to, kai JAV nutarė sumažinti savo karinį dalyvavimą Europoje.

Minint pasaulinę taupymo dieną: neįdarbinti pinigai finansinės ramybės neatneš

Finansinis saugumas – vienas svarbiausių šiuolaikinio žmogaus poreikių. Planuojantys išlaidas bei santaupas savo rankose išlaiko kontrolę, o užklupus netikėtumams – juos atremia išvengdami didelių emocinių ir finansinių nuostolių. Šiandien, minint pasaulinę taupymo dieną, verta paklausti – ką iš tiesų reiškia būti finansiškai saugiam?

Darbas viešajame ir privačiame sektoriuose – kur baigiasi skirtumai ir prasideda bendros taisyklės?

Darbuotojų įsitraukimas tendencingai mažėja – Europoje 2025 m. jis siekia vos 13 proc. – o tai kelia klausimą, ką organizacijos gali padaryti, kad darbas taptų tikrai įtraukiančiu ir prasmingu. Viešasis ir privatus sektoriai dažnai suvokiami kaip priešingybės, bet abiejose sistemose darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą lemia panašūs dalykai. Pažiūrėkime, ką viešasis ir privatus sektorius gali pasiūlyti darbuotojams, kad darbas taptų tikrai „geru“.

Lietuvos ekonomika lėtina apsukas

Trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ūkio pulsas sulėtėjo, prekių eksporto varikliai ėmė strigti, tačiau atsparumą palaiko vidaus paklausa.

Gyvena ilgiau, bet santaupų nekaupia – iš ko senatvėje gyvens Lietuvos moterys?

Nors vyrų ir moterų atlygio atotrūkis mažėja ir vis daugiau dėmesio skiriama lygioms galimybėms įvairiose gyvenimo srityse užtikrinti, finansinė atskirtis išlieka. Lietuvoje moterų ir vyrų pensijų skirtumas sudaro apie 14 proc., todėl moterys susiduria su didesne skurdo rizika senatvėje. Nepaisant to, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad moterys ir pačios neskuba stiprinti savo finansinės situacijos – net 70 proc. lietuvių moterų neinvestuoja*, o didžioji dalis jų artimiausiu metu ir neketina pradėti to daryti.

Kas lemtų staigų būsto kainų kritimą?

2026 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje įsigalios sprendimas, kuriuo pradinio įnašo reikalavimas perkant pirmąjį būstą mažinamas iki 10 proc. (vietoje anksčiau taikytų 15 proc.). Kartu įvedama pajamų ir įmokos santykio riba – mėnesio įmoka turės neviršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma. Šių pokyčių tikslas – palengvinti jaunų šeimų ir pirmą būstą siekiančių įsigyti asmenų galimybes tapti savininkais, kartu išlaikant finansinį stabilumą. Prognozuojama, kad toks sprendimas turės reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai, būsto kainoms, skolinimosi ir nuomos tendencijoms, todėl verta panagrinėti galimus privalumus ir rizikas.

JAV vyriausybės uždarymo kontekste nuotaikos rinkose saikingai optimistinės, bet yra ir perspėjimo ženklų

Užsitęsus JAV vyriausybės uždarymui, investuotojų nuotaikos išlieka saikingai optimistinės, nors bendro ekonominio augimo kontekste matyti ir perspėjimo ženklų. Stipriais trečiojo ketvirčio rezultatais nudžiugino didieji JAV bankai, o regioninių skolintojų duomenys rodo, kad kreditavimo sektorius išlieka atsparus, nepaisant pavienių įtampų. Europa stebi silpnėjančios Vokietijos ekonomikos signalus, o žaliavų rinkose staigus aukso kainos kritimas priminė, kad stiprūs pakilimai retai baigiasi švelniais nusileidimais.

Ko NT sektoriuje tikėtis kitais metais?

Būsto rinkoje šiemet toliau tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebimas itin išaugęs rezervacijų bei sandorių skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje rinkoje būsto rezervacijų skaičius yra aukščiausiame lygyje nuo pat 2021 metų. Panašios tendencijos stebimos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitais metais būsto rinką paveiks ne tik reguliaciniai pokyčiai, bet ir pirkėjai, pasiruošę į NT nukreipti II pensijų pakopoje turimas lėšų. Tad ko NT sektoriuje tikėtis kitais metais?

Braškanti Rusijos ekonomika

Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomikos augimas viršijo daugelį prognozių ir lūkesčių – iš dalies dėl to, kad jos pramonė greitai persiorientavo nuo sviesto prie ginklų. Tačiau šiemet augimas jau išblėso, o naujos JAV ir ES sankcijos gali stumtelėti ją link recesijos.

Pirmą kartą šalies istorijoje: daugiau nei pusė Lietuvos žmonių gyvena kaip vidutiniai europiečiai

Per pastaruosius 20 metų Lietuva patyrė ne tik spartų ekonominį, bet ir socialinį virsmą. Įstojus į Europos Sąjungą (ES), mūsų tikslas buvo pasivyti pasiturinčias Vakarų Europos senbuves ir gyventi kaip tikriems europiečiams. Tada tai atrodė graži ambicija, net idealistiška. Tačiau šiandien toks siekis pamažu virsta realybe. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje daugumos gyventojų pajamos leidžia jiems save priskirti prie viduriniosios Europos klasės atstovų.

Kas laukia gyventojų pensijų Baltijos šalyse: estų pavyzdys parodė skaudžią pamoką

Baltijos šalių vyriausybės, siekdamos trumpalaikio populiarumo, kartais rizikuoja sprendimais, kurie ilgainiui gali susilpninti visuomenės finansinį stabilumą. Estijos patirtis parodė, kaip lengva, politikams įsikišus, paversti pensijų sistemą eksperimentų lauku. Tad ką šiandien galime padaryti, kad rytoj išliktume finansiškai nepriklausomi ir orūs senatvėje?

ŽYMA
KOMENTARAS