KOMENTARAS

Pigūs siuntiniai ir brangios pasekmės

Pigūs siuntiniai turi savo kainą – tik ji paslėpta. E. komercija ir „vape“ šešėlis šiandien kuria nematomą mokestį sąžiningam verslui ir valstybės biudžetui. Šiandien Lietuvoje konkurencija vis dažniau vyksta ne tarp dviejų parduotuvių vitrinų, o tarp vitrinos ir telefono ekrano. Vienoje pusėje – verslas, kuris moka už atitiktį reikalavimams, ženklinimą, mokesčius ir prisiima riziką. Kitoje – „pigiau, greičiau, atsiųsime siuntiniu“.

KOMENTARAS

ECB šįkart palūkanų nelies, horizonte – stagfliacijos grėsmė

Baigiantis trečiajai karo Artimuosiuose Rytuose savaitei, šiandien ir rytoj į posėdžius renkasi svarbiausių pasaulio centrinių bankų pinigų politikos formuotojai. Geopolitinio neapibrėžtumo rūkas, sudirgusios finansų ir žaliavų rinkos bei energetikos sąnaudų šoko poveikis realiajai ekonomikai – visa tai reikšmingai komplikuoja kertinį centrinių bankų uždavinį – užtikrinti kainų stabilumą.

KOMENTARAS

Kodėl vyresnio amžiaus žmonės neskuba atsiimti II pakopos lėšų?

Diskusijose apie II pensijų pakopos privalumus ir trūkumus bene garsiausiai girdime jauno ir vidutinio amžiaus žmonių balsą: jie turi daugiausia planų, kur galėtų išleisti atsiimtas II pakopos lėšas, dažniausiai turi daugiau kasdienių išlaidų, taip pat aktyviai svarsto investavimo alternatyvas.

KOMENTARAS

Senstanti Baltijos šalių visuomenė: kas laukia mūsų ekonomikos?

Demografiniai pokyčiai Baltijos šalyse jau šiandien tyliai perbraižo ekonomikos ateitį. Mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vėliau priimami svarbiausi gyvenimo sprendimai keičia ne tik visuomenės struktūrą, bet ir darbo rinką, vartojimą bei finansų sistemą. Lietuvoje visuomenė sensta beveik dvigubai greičiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o iki 2050 m. ji gali tapti viena vyriausių Europoje. Ar mūsų ekonomika tam pasiruošusi?

KOMENTARAS

Naftos kainų šokas maišo kortas investuotojams

Šie metai rinkoms atrodė būsiantys puikūs. Ekonomikos atsigavimas pagaliau pasiekė seniai pamirštus sektorius ir regionus, daugelis pasaulio indeksų stiebėsi į naujas aukštumas, o sąlygos – beveik tobulos tvariam augimui. Tačiau konfliktas Artimuosiuose Rytuose apvertė visas šias tendencijas aukštyn kojom.

KOMENTARAS

Biurokratijos mažinimo keliu – viena koja?

2024 m. pabaigoje į politinės darbotvarkės aukštumas iškilo siekis mažinti biurokratiją ir administracinę naštą, apsunkinančią ir neretai stabdančią investicijas. Deja, šis siekis pamažu išsikvėpė – didžiausią įtaką tam turėjo viešąjį sektorių neretai apibūdinanti savybė – atsakomybės vengimas.

KOMENTARAS

Aštrėjanti geopolitika kelia naujus išbandymus finansų rinkoms

Pastarosiomis savaitėmis pasaulio finansų rinkos vis aiškiau pradeda jausti Vidurio Rytų konflikto pasekmes. Sparčiai brangstanti energija didina stagfliacijos riziką ir kelia spaudimą akcijų rinkoms nuo JAV iki Azijos. Nors ekonominiai rodikliai kai kuriose šalyse rodo atsparumą, investuotojai vis dažniau vertina platesnį rizikų spektrą – nuo galimo infliacijos šoko iki lėtėjančio ekonomikos augimo ženklų JAV.

KOMENTARAS

Sėkmingos moters formulė: kodėl vis dar delsiame investuoti, nors moterų investavimo rezultatai geresni

Kas yra sėkminga moteris? Atsakymų būtų tiek, kiek moterų yra visuomenėje. Vienoms tai profesiniai pasiekimai, kitoms – šeima ar savirealizacija. Tačiau vis dažniau prie šio apibrėžimo prisideda ir dar vienas svarbus elementas – finansinis savarankiškumas.

KOMENTARAS

Energetikos krizė – vėl neišvengiama?

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti. Ar ir vėl susidursime su energetine krize ir kokių sprendimų turime imtis?

KOMENTARAS

Kylanti karo kaina

Karas Vidurio Rytuose akimirksniu pakėlė naftos, gamtinių dujų kainas, o tuo pačiu kuro kainas, tačiau poveikis pradedamas matyti ir daugelyje kitų prekių bei paslaugų kainose. Jau akivaizdu, kad infliacija šiemet bus didesnė nei pernai, o greta to nuotaikas gali pagadinti ir kylančios palūkanų normos.

KOMENTARAS

Karas Irane įplieskė naują energetikos krizę. Kiek jai atsparus Lietuvos ūkis?

Dėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus.

KOMENTARAS

Karo Artimuosiuose Rytuose poveikis kuro kainoms, infliacijai ir biudžetui

Karas Artimuosiuose Rytuose daugeliui lietuvių vis dar atrodo tolimas — lyg dar vienas degantis horizontas, matomas tik televizoriaus ekrane. Tačiau ekonomikoje atstumai yra gerokai mažesni. 2026 m. kovo pradžioje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui konfliktas iš regioninio saugumo temos virto grėsme pasaulinei prekybai. Iranui grasinant tęsti naftos blokadą, dėmesys krypsta į Hormuzo sąsiaurį — vietą, per kurią įprastai juda apie penktadalis pasaulio naftos tiekimo. Kai pradeda virpėti šis mazgas, virpa ne tik Artimieji Rytai — virpa ir Lietuvos kainų lūkesčiai.

KOMENTARAS

Turizmo sektorius keičiasi: kokias kryptis matome pasaulyje ir ką tai reiškia Vilniui

Turizmas išlieka vienu svarbiausių pasaulio ekonomikos variklių. Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos duomenimis, šio sektoriaus indėlis į pasaulio ekonomiką jau siekia apie 11,7 trilijono JAV dolerių ir sudaro daugiau nei dešimtadalį pasaulio BVP. Prognozuojama, kad turizmo augimas šiemet sieks dar apie 3–4 proc.

KOMENTARAS

Valstybės paskata kaupiantiems II pakopoje: kiek pinigų papildomai ji gali uždirbti pensijai?

Kiekvieną mėnesį II pensijų pakopos dalyviams, nesustabdžiusiems asmeninių įmokų mokėjimo, valstybė skiria papildomą paskatą – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų

REDAKTORIAUS ŽODIS

Santykiai su Kinija: dėl ko žeminamės?

Daugiau nei tris dešimtmečius trunkantis laikotarpis, kai visos Lietuvos vyriausybės ir prezidentai laikosi to paties užsienio politikos kurso, atrodo, baigiasi. Nors tas kursas nebuvo idealiai tiesus ir kiek vinguriavo priklausomai nuo besikeičiančios geopolitinės situacijos ir ypač Rusijos retorikos bei veiksmų, kryptis buvo aiški – tai vakarietiška vertybinė užsienio politika.