Meniu
Prenumerata
pirmadienis, balandžio 6 d.
Vytauto Toleikio kelionių suvenyrai
Laura Čiginskaitė
(Pixabay nuotr.)

Eseistui ir pedagogui šiandien kelionės labiausiai asocijuojasi su pokalbiais. Jis neieško turistinių paveikslėlių, bet stengiasi lankomas šalis pajausti.

(Pixabay nuotr.)

Jaunystėje keliaudavau vienas, buvau slapukas, niekas nežinodavo, kur vykstu. Aišku, tai pavojinga; jeigu kas nors atsitiktų, niekas net nenutuoktų, kur ieškoti. Pirmoji kelionė – į Baku, tėvai to irgi nežinojo. Vėliau, kai įpratau keliauti vienas, apvažiavau visas tarybines respublikas. Pirmoji mano gyvenimo kelionė lėktuvu buvo skrydis į Almatą. Tada studijavau pirmame kurse. Jau būdamas vietoje pagal situaciją ieškojau, kur galėčiau nakvoti. Pirmą naktį teko praleisti parke ant suoliuko. Ryte atsibundu, pakeliu galvą ir žiūriu – kalnas stovi: o, kaip gražu! Daug važinėjau tai autobusu, tai traukiniu, o per tą laiką stengiausi išsimiegoti, ir taip pavykdavo keliauti palyginti pigiai.

2019 05 16 11:15
Spausdinti