Meniu
Prenumerata
šeštadienis, balandžio 4 d.
Dvi paros smėlio
Viktorija Vitkauskaitė
(Pixabay nuotr.)

48 valandų per maža padaryti išvadoms apie Jordanijos beduinų gyvenimą. Bet, kaip įsitikina Viktorija Vitkauskaitė, tiek visiškai pakanka įsimylėti dykumai ir įgristi vietinių muzikai.

Saulė vis labiau atgręžia savo veidą, ir patyliukais imu dvejoti, ar sprendimas kartu temptis paltus buvo teisingas. Tačiau kiaurai košiantis šaltas vėjas primena: sausis – žiema ir Vadi Rumo dykumoje.

Į ją kelionę pradėjome šeštą valandą ryto, nedideliu turistų prikimštu autobusu pajudėję iš Vadi Musos miestelio, kuriame apsistoja visi norintys pamatyti vieną naujųjų pasaulio stebuklų – Petrą. Po maždaug pustrečios valandos kirtome saugomą dykumos teritoriją ir, išlaipinti iš autobusiuko, ėmėme dairytis savojo beduino. Tokių kaip mes – išplėstomis akimis besižvalgančių, laukiančių tolimesnės kelionės gidų – sutartoje vietoje lūkuriavo gal 20. Mums viešint dieną temperatūra nepakildavo aukščiau keliolikos laipsnių šilumos, o naktį nukrisdavo netgi žemiau nulio. Pridėkite į kaulus persismelkiantį vėją, lietaus tikimybę, skurdesnę nei įprasta smulkiąją dykumos augmeniją, ir taps aišku, kodėl sausis bei vasaris nėra populiarūs mėnesiai tarp norinčių patyrinėti Vadi Rumą.

Kartu tai reiškia galimybę iš tikrųjų patirti dykumą su visais atšiauriais jos veidais, o vaizdingiausiose vietose išvengti minios turistų. „Judu mano stovyklavietėje būsite vieninteliai svečiai“, – pareiškia mūsų pasiimti atvykęs beduinas. Parodęs šokti į chaki spalvos pikapo priekabą, pats sėda prie vairo, ir jau burzgiame dulkėtais mažyčio miestelio keliais. Čia gyvena apie porą tūkstančių žmonių. Mokyklos pastatą atskiriame iš ryškaus ant tvoros išrašyto šūkio apie švietimo svarbą pasaulyje. Turistams skirti namai iš tolo mirga VIP, „Best“ ir panašiomis iškabomis. Vis dėlto miestelis – tik įžanga į didįjį dykumos nuotykį. Neužsibūname ir mes: į pikapą įsėda mūsų vedliu dvi dienas būsiantis vyras. Jį, beje, taip pat galima vadinti Nuotykiu, bet tuo įsitikinsime vėliau. Kol kas dar kokį kilometrą pasikratome duobėtu keliu, tada iššokame iš automobilio ir trise pradedame žingsniuoti. Vis toliau nuo miestelio ribos, vis gilyn į dykumą.

2019 04 24 11:09
Spausdinti