Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, spalio 29 d.
MIESTAS IR PERZONAŽAS
Žudiko pėdsakais
Tomas Hollandas

Pasitelkęs Fiodoro Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“ Tomas Hollandas seka garsiausio Sankt Peterburgo personažo pėdsakais

Garsiausias Sankt Peterburgo gatvėmis vaikščiojęs žudikas iš tiesų niekada neegzistavo. Tačiau labai tiksliai žinoma, kur jis gyveno. Stalių skersgatvyje nerasi nieko aristokratiška: jis neturi nieko bendra su didingu ištaigingų muziejų ir auksinių kupolų miestu, su Ermitažu ir Šv. Izaoko katedra. Architektūra čia pilka ir neišskirtinė. Stalių skersgatvio kampe yra penkiaaukštis pastatas: žemesniuose aukštuose kai kur įrengti balkonai, bet ketvirtame jų visai nėra. Daugiabutis atrodo toks pat bevardis kaip ir bet kuris kitas statinys šioje gatvėje. Tačiau prie jo stovi statula.

Kadaise visai netoli gyveno vienas garsiausių rusų rašytojų F. Dostojevskis. Būtent čia 1866 m. prasideda tamsiausias ir baisiausias iš visų romanų, kurių veiksmas vyksta Sankt Peterburge. „Nusikaltimas ir bausmė“ pasakoja apie skurstantį studentą Rodijoną Romanovičių Raskolnikovą, kuris nuomojasi butą šioje gatvėje: „Jo kambarėlis buvo pačioje didelio penkių aukštų namo pastogėje ir labiau panašėjo į spintą negu į butą.“ Toje pastogėje jis sukurpia kraupų planą: nužudyti palūkininkę. Kodėl? Šis klausimas ir yra romano esmė.

Užkapojęs senę ir jos seserį kirviu Raskolnikovas įtikina save, kad tai padarė vedamas idealizmo – norėdamas iš aukų pavogtais pinigais padėti skurstantiesiems. Tačiau užuot panaudojęs grobį jį paslepia. Pamažu žudikas ima suprasti, kad iš tiesų šiam poelgiui jį paskatino kažkas kita: noras išbandyti save, savo jėgas. „Bet jeigu tokiam reikia dėl savo idėjos peržengti kad ir per lavoną, per kraują, tad jis savo viduje sąžinės nuožiūra gali, mano nuomone, leisti sau peržengti per kraują.“ Tačiau Raskolnikovas – ne Napoleonas. Prispaustas sąžinės jis galiausiai prisipažįsta. Romano pabaigoje veikėjas atsiduria Sibire ir atgailauja dėl padaryto nusikaltimo.

2020 08 26 16:53
Spausdinti