Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 29 d.


LIETUVIAI SVETUR
Karas, pagarba ir tulpės
Aidanas Praleika
Asmeninis archyvas
Lietuvos karių kasdienybė.

Ši vasara – paskutinė, kurią Afganistane praleis Lietuvos kariai ir iš šios šalies pasitrauks kartu su sąjungininkių JAV pajėgomis. Karys savanoris Karolis Zikaras senus, bet nepamirštamus įspūdžius šioje šalyje pasakojo Aidanui Praleikai.

„Afganistane pasijutau kaip Salvadoro Dalí paveiksle“, – taip šioje šalyje praleistą laikotarpį prisimena K. Zikaras. Jo atmintyje išliko ne tykantys pavojai, o apsukrūs, bet nuoširdūs žmonės ir pilkai rusvas peizažas, pavasarį sprogstantis neaprėpiama tulpių jūra.

K. Zikaras Afganistane gyveno 2008–2009 m. ir jo misija buvo taikinga – vilnietis į Lietuvos vadovaujamą Goro provincijos atkūrimo grupę (PAG) atvyko dirbti atstovu spaudai ir palaikyti ryšių su afganistaniečių administracija ir žiniasklaida. „PAG bazė Čagčarane buvo lyg viešbutis, kuriame tilpo ir kariškiai, ir diplomatai, ir įvairiausius projektus vykdančios organizacijos. Visi bendravome su afganistaniečių valdininkais ne tik tam, kad palaikytume su jais gerus santykius, bet ir kad pakeltume jų autoritetą vietos gyventojų akyse“, – pasakojo karys savanoris.

Ko tikisi lietuvis, vykstantis į tokią egzotišką ir tuo pat metu pavojingą šalį? Afganistano įvaizdį pašnekovo sąmonėje sukūrė vaikystės sovietmečiu atsiminimai – iš karo grįžusių giminaičių pasakojimai ir bendras to meto Lietuvos visuomenės supratimas apie tolimą šalį. „Vienas giminaitis iš karo grįžo suluošintas, ir mano vaikiškoje sąmonėje susiformavo baisaus, šiurpaus krašto, kur pražūva jauni mūsų vaikinai, paveikslas“, – kalbėjo K. Zikaras. Tuo pat metu formavosi ir jausmas, kad Afganistanas yra vieta, kur save gali išbandyti tikras vyras. Galiausiai vykti į Afganistaną skatino ir tikėjimas, kad taip galima pasitarnauti tėvynei ir gal net pasaulį padaryti šiek tiek geresnį.

2021 07 01 15:56
Spausdinti