Meniu
Prenumerata
ketvirtadienis, vasario 27 d.
ŽINIASKLAIDA
Žiniasklaidos atstovai nepatenkinti rėmimo modelio gairėmis
Jūratė Skėrytė (BNS)
Fotobankas

Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio vadovaujamos darbo grupės parengtas pataisas įsteigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą ir nustatyti naują lėšų skirstymo modelį kritikuoja Kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija.

„Mano požiūriu, šiame etape įvyko daugiau galių perskirstymas tarp suinteresuotų grupių, ir jis yra nesubalansuotas ir yra kultūros nenaudai“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė.

Didžiuosius naujienų portalus vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija laikosi kitos pozicijos – ji teigia, kad saugiklių nuo politikų įtakos pakanka, ir teisingu vadina sprendimą apriboti dalį papildomos paramos iš biudžeto finansuojamam nacionaliniam transliuotojui.

Įžvelgia pavadėlį žiniasklaidai

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius atkreipė dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatyme siūloma įrašyti, jog „valstybės politiką visuomenės informavimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija“, tai yra Kultūros ministerija.

„Man kaip žurnalistų bendruomenės atstovui, kelia nerimą, kad demokratinėje šalyje visuomenės informavimo politiką ir formuoja, ir įgyvendina tik viena institucija. Ir tai nėra demokratinio susitarimo sukurta institucija, o vykdomosios valdžios konkreti ministerija“, – sakė D. Radzevičius.

„Valstybė Vyriausybės lygmenyje galbūt gali formuoti tam tikrą politiką, bet kištis į žiniasklaidos gyvenimą ir net daugeliu atveju į išlikimą, politinei institucijai per didesnius ar mažesnius mechanizmus – gaires, dokumentus, fondo direktoriaus paskyrimą ir panašius dalykus – mano galva, yra negarbingas elgesys, žinant kaip sudėtingai šiandien, labai dažnai nuo fondo pinigų priklausomai gyvena ir kultūros žiniasklaida, ir regioninė, mažieji prodiuseriai“, – teigė jis.

Parengtose pataisose, kurias planuojama svarstyti ketvirtadienio plenariniame Seimo posėdyje, numatyta, jog naujo Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė, tai yra jos įgaliota Kultūros ministerija.

Fondą valdytų senatas ir taryba. Valstybės paramos lėšas žiniasklaidai skirstytų taryba, o keturis iš 11 jos narių skirtų bei veiklą prižiūrėtų senatas. Į šią savo atstovus deleguotų įvairios tarybos ir Lietuvos teisininkų draugija.

Dabar valstybės paramą skirstančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkai yra apie 20 įvairių visuomeninių organizacijų. Paramą skirsto septynių narių taryba.

„Realiai norima padaryti žiniasklaidą ant pavadėlio. Gaus paramą tie, kurie sutiks būti vedžiojami už pavadėlio“, – tokias permainas įvertino Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.

D. Radzevičius beprecedenčiu vadino pasiūlymą ne tik uždrausti nacionaliniam transliuotojui pretenduoti į minėtą paramą, bet ir metus skelbti už paramos lėšas kitų kūrėjų sukurtus produktus.

„Įstatymu numatoma cenzūra. Nacionaliniam transliuotojui uždraudžiama skleisti informaciją“, – antradienį per spaudos konferenciją teigė J. Sabatauskas.

Jis yra registravęs siūlymą pertvarkyti dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, o naujo nesteigti.

Fondas tiesiog per mažas

M. Krikštopaitytė atkreipė dėmesį, kad rengiant naują žiniasklaidos rėmimo modelį beveik nekalbėta apie tai, kokį turinį valstybė turėtų remti.

„Daugiausia kalbėta, kas kiek atstovaus, aš daug kartų siūliau kalbėti apie turinį“, – teigė ji.

Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė pabrėžė, kad remdama žiniasklaidą valstybė turi siekti kokybiško jos turinio, o dabar to įstatyme nėra. D. Radzevičiaus teigimu, darbo grupė iš esmės pritarė Kultūros ministerijos parengtam pataisų projektui, sprendimai priimti dažniausiai vieno balso persvara, net neieškojus kompromisų.

Spaudos, radijo ir televizijos fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė priminė, kad dabartinis fondas yra atskaitingas Seimui ir jis įsteigtas ne patiems dalininkams sugalvojus, bet fondą įteisinus Visuomenės informavimo įstatyme.

„Fondui septyneri metai nėra pridėta nė vieno euro“, – priminė ji.

Dabar per metus valstybė žiniasklaidai remti skiria 2,5 mln. eurų.

Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė Viktorija Petrošienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad per tuos metus smarkiai brango leidybos kaštai.

Pasak V. Žukienės, leidėjų nepasitenkinimas dabartinio fondo veikla kilo būtent dėl to, kad valstybės parama per maža, kultūrinė žiniasklaida vos išgyvena.

„Suteikiant realų finansavimą, manau, kad tikrai nebūtų jokio poreikio steigti šitą fondą“, – sakė ji.

Dėmesys  ir komercinei žiniasklaidai

Oponentų spaudos konferencijoje apsilankęs Kultūros ministerijos atstovas Deividas Velkas teigė, kad naujas žiniasklaidos paramos modelis rengtas kaip bendras žiniasklaidos modelis – ir kultūrinės, ir komercinės žiniasklaidos.

„Mes suprantame, kad ne pačius geriausius laikus išgyvena ne tik kultūrinė žiniasklaida, bet ir komercinė žiniasklaida. Tą tvarumą modelio turime keisti iš esmės“, – sakė jis.

Anot jo, nepaisant to naujas modelis išsaugo dvi pagrindines prioritetines kryptis – kultūrinės žiniasklaidos ir regioninės žiniasklaidos.

Projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas paramą skirstys pagal šias programas: kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo, Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis), lietuvių išeivijos (diasporos).

Taip pat įdėtas saugiklis, kad kultūros periodinių leidinių srities projektams turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. fondo lėšų, regionų informacinio skatinimo programai – ne mažiau kaip 35 procentai.

D. Velkas teigė, kad pakeisti Kultūros ministerijos statusą fonde ragino Valstybės kontrolė.

„Sprendimų priėmimas dėl finansavimo yra visiškai atsietas nuo bendrai finansinės kontrolės ką turėtų užtikrinti Kultūros ministerijos skiriamas fondo vadovas“, – aiškino jis.

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus BNS atmetė nuogąstavimus dėl galimo paramos žiniasklaidai politizavimo.

„Mano supratimu, politinės įtakos čia nėra ir nelabai gali būti. Fondo steigėjas yra Kultūros ministerija, bet jis samdo ekspertus, jis turi tarybą, turi senatą, kurie sudaryti iš skirtingų organizacijų, skirtingų žmonių ir jie patys sau atstovauja. Kultūros ministerija yra tik tas organas, kuris skiria finansavimą“, – sakė jis.

„Šiuo momentu Spaudos, radijo ir televizijos fonde pinigus skiria Kultūros ministerija, bet jie neturi jokios įtakos, kaip jie išleidžiami. (...) Logiška, kad tas, kas skirsto pinigus, turi turėti bent jau formalų pagrindą žinoti, kas vyksta su tais pinigais, gauti ir matyti ataskaitas“, – aiškino A. Marcinkus.

Jis taip pat teigė, kad projekte teisingai nuo paramos atribota LRT, nes nacionalinis transliuotojas turi savo biudžetą, kuris kasmet didėja.

„Vien LRT biudžetas šiemet padidėjo 4 mln. eurų, tuo metu visai kitai žiniasklaidai skiriama 2,5 mln. eurų. Kur čia yra cenzūra?“ – kalbėjo Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 01 21 15:34
Spausdinti