UnsplashNepaisant tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos, lietuviai nori keliauti, perka žiemos keliones ir baimių nejaučia, teigia kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė bei Nacionalinės turizmo verslo asociacijos ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
Ji prognozuoja, jog iki 2022 metų pabaigos lietuvių turistų srautas turėtų visiškai atsistatyti, iki 2023-ųjų pabaigos, tikimasi, atsigaus ir verslo kelionės, tačiau atvykstamojo turizmo atsigavimo Ž. Gavelienė kol kas neprognozuoja
„Viskas priklauso nuo Ekonomikos ministerijos ir Vyriausybės veiksmų. Šiandien atvykstamasis turizmas prarado 50 proc. svarbių darbuotojų. Būtina, kad būtų išsaugotos darbo vietos, sukurta strategija ir rinkodaros gairės, kaip mes pateiksime kitų šalių turistų pritraukimą į Lietuvą“, – spaudos konferencijoje sakė Ž. Gavelienė.
COVID-19 sertifikatas buvo didžiausias postūmis
Pasak turizmo verslo atstovės, šių metų vasarą pavyko keturis kartus išauginti turistų srautus – jie siekė 70 proc. ikipandeminių metų srauto. Tam didžiausio postūmio, anot jos, turėjo skiepų sertifikatai.
„Žiūrint į visus metus, matome, kad džiuginantis rezultatas, yra augimas 125 proc., palyginti su 2020 metais, tačiau atsistatymas yra 64 procentai (palyginti su 2019 metais – BNS). Gal tai neatrodo daug, tačiau mes džiaugiamės, tai pranoksta mūsų lūkesčius“, – teigė Ž. Gavelienė.
„Keliavimas nėra sudėtingas, jis paprastėja ir keliautojai įpranta. Paprasčiausiai keliauti yra kovido imunitetą turintiems keliautojams. (...) COVID-19 pažymėjimas buvo pats didžiausias postūmis šią vasarą, o link rudens matome, kad atsiveria dar daugiau šalių ir ne tik Europos Sąjungoje“, – kalbėjo ji.
Pasak Ž. Gavelienės, žmonės renkasi keliauti ilgiau, dažniausiai 10-14 dienų, vis mažiau jų renkasi grupines ekskursijas ir prioritetą teikia privačioms, išpopuliarėjo ir automobilių nuoma kelionėse. Pagrindinė vasaros kryptis buvo Turkija.
„Pernai Turkijos neturėjome, buvo ribojimai, o šių metų vasaros kryptis karalienė yra Turkija. Lėmė tai, kad buvo daugiausia galimybių nuvykti į Turkiją, daugiausia skrydžių, praktiškai kas antrą dieną. (...) Kaip ir 2019 metais, taip ir šiemet, kainos santykis buvo geriausias“, – kalbėjo ji.
Tarp populiarių krypčių buvo ir Graikijos salos, Madeira. Savarankiškai keliautojai rinkosi vykti ir į Italiją, Kroatiją bei žemyninę Portugaliją. Be to, dalis rinkosi keliauti į Maldyvus ar Meksiką.
Ž. Gavelienė pastebi, jog šiemet populiaru tapo derinti atostogas su „darbostogomis“, populiariausios kryptys tam buvo Madeira, Turkija, Kipras ir Malta.
Anot jos, populiariausios Europos kryptys ankstins sezono pradžią, be to, atsigauna ir verslo kelionės, gausėja registracijų ne tik į renginius, bet ir įvairius vizitus, suaktyvėjo parodos Europoje.
Anot Ž. Gavelienės, žmonės jau dabar aktyviai perka keliones žiemos sezonui ir planuoja jas iš anksto.
„Kalėdinis ir Naujųjų metų periodas bus didelis visuotinis keliautojų srautas. Jei lyginant užklausimų kiekį, jis prilygsta tam, kas buvo birželio, liepos mėnesiais, kai atsivėrė turimo užuolaida. Lygiai tą pačią situaciją turime ir dabar, žmonės keliauti nori ir baimių kol kas nejaučia“, – teigė ji.
Atvykstamojo turizmo situacija lieka sudėtinga
Ž. Gavelienė pastebi, jog atvykstamojo turizmo padėtis išlieka sudėtinga. Anot jos, šią vasarą sulaukta tik 25 proc. įprasto turistų srauto.
„Kai būdavo kas mėnesį daugiau nei 180 tūkst. turistų, tai šiemet tiek sulaukėme per visus tris vasaros mėnesius. (...) Jokių grupinių kelionių praktiškai nebuvo, o didžiausia kliūtis tam buvo Baltijos šalių „burbulo“ nebuvimas“, – teigė Ž. Gavelienė.
Anot jos, didžiausia kliūtis, jog Baltijos šalys nesusitarė dėl vienodų taisyklių, pavyzdžiui, visos trys šalys yra pakankamai mažos, tačiau vykstant į kiekvieną iš jų reikia pildyti atskiras anketas.
Be to, turizmo verslo atstovė teigė, jog situaciją blogina ir strategijos, kaip pritraukti turistus, nebuvimas.
„Didžiausia bėda, kad atvykstamojo turizmo sektorius, kelionių organizatoriai pajamų negauna nuo 2019 metų pabaigos. Dveji metai, kai jie turi išgyventi iš sukauptų pinigų ir šiandien jokios valstybės pagalbos nėra“, – sakė Ž. Gavelienė.
„Lietuvai reikia strategijos, kaip mes pasieksime naujas rinkas. Matome kaip Graikija, Portugalija garsiai komunikuoja, Netgi Estija turi žymiai daugiau pranašumų turizmo komunikacijos nei Lietuva“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, didžiausios įtakos turistų pritrukimui turi strategijos turėjimas ir jos įgyvendinimas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
