Meniu
Prenumerata

sekmadienis, gruodžio 5 d.


Vienoje valtyje
Petro Malūko nuotr.

Uosto krovos bendrovės viliasi, kad naujosios „Lietuvos geležinkelių“ (LG) vadovybės planai neišbaidys verslo partnerių

Naujoji LG vadovybė ėmėsi esminių pertvarkų vienoje didžiausių šalies įmonių. Dar sausio pradžioje paskelbta, kad nebebus toleruojama tradicija, kai vieniems klientams dėl neaiškių priežasčių būdavo nustatomos palankesnės krovinių gabenimo sąlygos. Pirmoji pokyčius pajuto Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“). LG generalinis direktorius Mantas Bartuška pasirašė Krovinių vežimo tarifų komisijos siūlymą nebepratęsti šiai įmonei taikytų išskirtinių sąlygų. „Visiems krovinių gabentojams turi būti taikomi vienodi, aiškūs ir skaidrūs principai. Labai keista, kad iki šiol taip lengvai buvo suteikiamos palankesnės sąlygos „Klasco“, o su vienu didžiausių klientų – „Orlen Lietuva“ – vyksta nuolatiniai ginčai“, – stebėjosi M. Bartuška. „Klasco“ vadovai paskelbė vertinantys LG siekį visoms bendrovėms sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas uoste, tačiau abejojo, ar turimos sutarties sąlygos išties buvo geresnės, kai nežinoma kitų įmonių susitarimų ir neįmanoma jų palyginti. LG skelbiamos naujienos ir planai atlikti svarbiausių sutarčių auditą sukėlė šiokį tokį nerimą uoste dirbančioms krovos įmonėms, kurių finansinius rezultatus tiesiogiai lemia krovinių gabenimo geležinkeliais įkainiai.

Vienur – pelnas, kitur – netektys

2016-ieji tapo dar vienais rekordiniais metais Klaipėdos jūrų uostui – iš viso perkrauta 40,14 mln. t krovinių, arba 4,2 proc. daugiau nei 2015 m. Labiausiai augo suskystintųjų gamtinių dujų, naftos produktų, konteinerių ir ro-ro (ratinių) krovinių.
Tačiau artimiausi konkurentai Baltijos jūroje neturi kuo pasigirti: Rygoje krova krito 7,5 proc., Taline – 10,3, Ventspilyje – 16,5 proc. Nebe pirmus metus prastėjantys kaimynų rezultatai verčia nerimauti uosto įmones, kurioms taip pat gali tekti pajusti besikeičiantį tarptautinės prekybos klimatą. Nuogąstaujama, kad šį vėsins ir naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai bei sprendimai nutraukti laisvosios prekybos sutartis, taip pat Jungtinės Karalystės laukiantis „sunkusis“ pasitraukimo iš ES scenarijus. Vis dėlto Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika vylėsi, kad ir 2017-aisiais krova Klaipėdos uoste augs. Pasiekti dar geresnių rezultatų nebus paprasta, atsižvelgiant tiek į geopolitinę padėtį, tiek į šalies eksportuotojų galimybes, tiek į mūsų kaimynų pastangas pagerinti veiklos rezultatus. Maždaug trečdalį krovinių Klaipėdos uoste sudaro eksportas iš Baltarusijos. Dėl to su lietuviais konkuruoja ir rusai, ir latviai. „Mūsų kaimynai latviai ir Rusijos uostai deda nemažai pastangų, kad šiuos srautus nukreiptų iš Lietuvos pas save. Rusijos geležinkeliai baltarusiams suteikia labai patrauklius tarifus gabenti krovinius į Sankt Peterburgo, Ust Lugos ir kitus uostus. Latviai norėtų ne tik perimti dalį per Lietuvą keliaujančio baltarusiško eksporto, bet ir pritraukti į Rygos uostą krovinių iš šiaurinės mūsų šalies dalies“, – įspėjo V. Šileika. LG 2016-aisiais vežė 47,6 tūkst. t krovinių, 1 proc. mažiau nei užpernai. Kaimynų praradimai daug didesni: Latvijos geležinkelių krovinių vežimo apimtis per 2016 m. 11 mėnesių sumenko 16 proc., Estijos – net 20 proc. Rusija taip pat stengiasi gabenti krovinius per savo šalies uostus, išsidėsčiusius aplink Sankt Peterburgą, aplenkdama Kaliningrado uostą ir atsisakydama tranzito per Lietuvos teritoriją. 2016 m. spalį Rusijos geležinkelių bendrovė RŽD pradėjo taikyti 25 proc. nuolaidą gabenant benziną, dyzeliną ir mazutą cisternomis iš Baltarusijos Barbarovo ir Navapolacko stočių į netoli uostų esančias Rusijos Šiaurės Vakarų federalinės apygardos geležinkelio stotis. Tokia lengvata bus taikoma iki 2018 m. pabaigos. Taigi šiek tiek nusilpę konkurentai gali pasinaudoti ir dar viena korta – nežinomybe dėl LG vykstančių permainų. Tai akcentavo vienos Klaipėdos uosto krovos bendrovės atstovas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės. Jis stebėjosi, ar apskritai vertėjo LG administracijai viešinti apie „Klasco“ turėtas palankias sąlygas, nes nuolaidos esą finansiškai nebuvo didelės, tačiau kilęs triukšmas gali tapti puikiu pretekstu Rusijos ir Latvijos uostams pamėginti pagąsdinti kai kuriuos klientus – pirmiausia baltarusius – ir juos persivilioti.

Pažadai nuramino

Lietuvos krovos bendrovių partnerius užsienyje jau pasiekė informacija apie permainas LG vadovybėje, naujų vadovų kuriamus planus. „Suprantama, kad užsieniečiams kyla klausimų dėl ateities, juos jaudina pokyčiai, ypač susiję su kainodara. Tikime, kad LG bus patikimi partneriai, taps aiškesnės žaidimo taisyklės ir nuo to visos šalys gaus naudos, – kalbėjo V. Šileika. – Nauja bendrovės komanda deklaruoja sieksianti, kad vežimo geležinkeliais paslaugos būtų dar geresnės ir palankesnės klientams. Visi sėdime vienoje valtyje ir turime irkluoti į tą pačią pusę.“
Užsieniečiams kyla klausimų dėl ateities, juos jaudina pokyčiai, ypač susiję su kainodara.
Jis pripažino, jog anksčiau kildavo abejonių dėl LG kainodaros skaidrumo, nuolaidų sistema nebuvo vieša, ir pačiai bendrovei trūko lankstumo: „Išgirdome pažadus, kad nuo šiol sprendimai bus priimami greičiau ir lanksčiau tarifų politikos atžvilgiu. Tai svarbu siekiant pritraukti naujų krovinių ir išlaikyti ligšiolinius partnerius. Mums labiausiai aktualu, kad visoms bendrovėms būtų taikomos vienodos konkurencinės sąlygos.“ Tuos pačius lūkesčius minėjo ir Birių krovinių terminalo generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas. Jis vylėsi, jog partneriai, su kuriais krovos įmonės palaiko verslo santykius jau 10–15 metų, neskubės dairytis į kitas šalis, juolab kad skaidresnė kainodaros sistema gali į Lietuvą nukreipti daugiau krovinių.

Nugaros neatsuks

Baltarusija yra pagrindinė ne tik Klaipėdos uosto, bet ir LG partnerė. Tarp abiejų kaimynių pernai pervežta 17,37 mln. t krovinių, t. y. net 36 proc. viso srauto. 2016-aisiais, palyginti su 2015 m., krovinių tarp Baltarusijos ir Lietuvos padaugėjo beveik 6 proc.
Egidijus Lazauskas, LG Krovinių direkcijos direktorius, priminė, kad per pastaruosius metus vežimo tarifai tarp valstybių gabenamiems kroviniams nebuvo didinami. Kainodaros strategijos principais bus siekiama ir toliau išlaikyti baltarusiškų krovinių srautus ir juos auginti. Todėl pirmiausia žadama pasiūlyti konkurencingas krovinių gabenimo ir papildomų transporto bei logistikos paslaugų sąlygas. „LG sieks, kad Baltarusija ir toliau liktų strateginė partnerė. Bendrovė skirs ypatingą dėmesį tiek taikydama konkurencingą kainodarą, tiek efektyvindama vežimo procesus per Lietuvos teritoriją, taip pat per Klaipėdos uostą“, – sakė E. Lazauskas.
Konkurentai iš Rusijos ir Latvijos jau seniai norėtų dalį baltarusiškų trąšų perimti iš Lietuvos, nors vežti jas per Klaipėdą bendrovei „Belaruskalij“ efektyviausia.
Abiejų šalių geležinkelių įmonių administracijos ir toliau konsultuosis, reaguos į rinkos tendencijas, spręs klientų užklausas ir tarsis kitais klausimais. Geležinkeliu į Klaipėdos uostą didžiąją dalį gaminamos produkcijos (kalio, kompleksinių trąšų ir mineralinių medžiagų) gabena Baltarusijos valstybinė bendrovė „Belaruskalij“, valdanti 30 proc. Birių krovinių terminalo akcijų. Pernai LG pervežė daugiau nei 9 mln. t trąšų gamintojos krovinių – tai sudaro apie 19 proc. bendro geležinkeliais gabentų krovinių kiekio. Konkurentai iš Rusijos ir Latvijos jau seniai norėtų dalį baltarusiškų trąšų perimti iš Lietuvos, nors vežti jas per Klaipėdą bendrovei „Belaruskalij“ efektyviausia. Tikėtina, kad bandymų bus ir šiemet, tačiau LG žada operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius ir net suteikti geresnes paslaugas nei konkurentai.

Tranzito vartai

LG neketina iš esmės keisti verslo kurso Baltarusijoje. Planuojama ir toliau dalyvauti bendrame Baltarusijos ir Kinijos projekte „Great Stone“ („Didysis akmuo“). Šis pramonės parkas, statomas nuo 2012-ųjų, vadinamas vienu valstybinio Kinijos projekto „Šilko kelio ekonominė juosta“ perlu ir turėtų tapti vartais į Europą Centrinės Azijos šalims. Iš viso į 8000 ha ploto parką netoli Minsko ketinama investuoti 2,5 mlrd. eurų. E. Lazauskas vardija svarbiausius Lietuvos pranašumus: gerai išplėtota kompleksinė transporto infrastruktūra ir pajėgumai, mažiausias atstumas – tik 500 km – iki pramonės parko Baltarusijoje, Klaipėdos uostas įsikūręs Baltijos regiono centre – visa tai leidžia užtikrinti kokybiškus logistikos sprendimus vežant krovinius per Lietuvos teritoriją. „LG gali sujungti logistinę grandinę Kinija–Baltarusija–Lietuva ir Lietuva–Baltarusija–Kinija. Mūsų šalies geografinė padėtis ir infrastruktūros pranašumai gali būti panaudojami kaip krovinių tranzito vartai Kinijos verslui į ES ir Skandinavijos šalių rinkas“, – ambicingus planus dėstė LG Krovinių direkcijos direktorius. Tiesa, jaunoji LG komanda pirmiausia susidurs su daug žemiškesniu iššūkiu – turės perprasti visai kitokią Baltarusijos verslo kultūrą, nei įprasta ES šalyse. Ne paslaptis, kad imantis projektų artimiausiose Rytų kaimynėse, prieš sukertant rankomis dėl svarbių sprendimų, tenka ne kartą prisėsti prie stalo ir prisitaikyti prie šeimininkų demonstruojamo svetingumo, antraip išsvajoti planai taip ir liks svajonės.
2017 04 09 15:21
Spausdinti