Meniu
Prenumerata

pirmadienis, lapkričio 29 d.


ENERGIJOS KAINOS
Vėl šaukštai po pietų: populistiniai Vyriausybės ginklai prieš išaugusias energijos kainas – neefektyvūs ir žalingi
Liepa Žeromskaitė
Fotobankas

Energijos išteklių kainos šoktelėjo greičiau, nei spėjome nusikabinti žieminius paltus. Nuo Kinijos ir Australijos iki Vakarų Europos valstybės susidūrė su beveik padvigubėjusiomis anglių, dujų ir naftos kainomis. Šalys, kurių krizė dar nepalietė taip smarkiai – įskaitant JAV – stebi, ar drugelio efektas nepasieks ir jų.

Dar rugsėjo pradžioje Jungtinė Karalystė, ištuštėjus dujų rezervams, prisiminė anglis deginančias jėgaines ir padidino jų pajėgumą. Kol Europos Komisija kuria bendrą planą parama, mokesčių mažinimu ir kitomis priemonėmis palengvinti valstybėms narėms tenkančią naštą, šios skirtingais būdais bando gelbėtis pačios. Skirtingai nei Jungtinė Karalystė, ES dėl ilgus metus kruopščiai rengtų žaliosios ekonomikos projektų nenorėtų vėl iš naujo pereiti prie anglių.

Kinija, stengdamasi visą likusį pasaulį įtikinti taip pat galinti tapti neutrali klimatui, dabar graužia nagus pamačiusi, kad žaliosios permainos nevyksta taip sparčiai, o tiek gyventojai, tiek verslo sektorius kenčia nuo energijos išteklių trūkumo.

Rusija, pati susidūrusi su šalta žiema Sibire ir stringančia dujų gavyba, vis dėlto trina rankomis. Ekspertai teigia, kad, tyčia neskubėdamas dujomis gelbėti Europos, Vladimiro Putino režimas tik didina energijos kainas, norėdamas paspartinti „Nord Stream 2“ projekto pabaigą.

2021 11 09 06:45
Spausdinti