Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 29 d.
STARTINĖS POZICIJOS
V. Vasiliauskas: atsiveria geros galimybės inovacijomis ir žiniomis grįstai ekonomikai
BNS
Fotobankas
Vitas Vasiliauskas.

Koronaviruso pandemijos sukeltoms ekonominėms pasekmėms sušvelninti numatomos nacionalinės ir Europos Sąjungos (ES) lėšos atveria didelių galimybių langą Lietuvai sparčiau modernizuoti ekonomiką, tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Net ir antrosios viruso bangos akivaizdoje Lietuvos ekonomika, nuo pandemijos kol kas nukentėjusi mažiau nei daugumos ES šalių, turi gana geras startines pozicijas ekonomikos kokybiniam pokyčiui didinant Lietuvos konkurencingumą ateityje. Turime ne tik susitelkti į sprendimus ir priemones, padedančias saugiai išgyventi artimiausią laikotarpį, bet ir numatyti kelis ėjimus į priekį ir orientuotis į ilgąjį laikotarpį“, – pranešime sakė V. Vasiliauskas.

„Viena iš šių priemonių – kokybiškos ir kruopščiai įvertintos viešosios investicijos bei inovacijos, klojančios pamatus moderniai, skaitmenizuotai ir aplinkai draugiškai Lietuvos ateities ekonomikai bei sinergijai su privačiomis investicijomis“, – pridūrė jis.

Pasak V. Vasiliausko, būtent investicijos, inovacijos ir išsilavinę bei tinkamų įgūdžių turintys žmonės yra pagrindinis ilgalaikis darbo našumo didinimo šaltinis, kuris padėtų pereiti prie aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos. Lietuvoje pagamintos didesnės pridėtinės vertės prekės ir suteiktos paslaugos leistų sparčiau didinti gyventojų pajamas ir priartinti jas prie Vakarų Europos vidurkio ar net jį viršyti. 

Lietuvos BVP vienam gyventojui, atsižvelgus į kainų skirtumus, prieš dešimtmetį sudaręs 57 proc., naujausiais duomenimis jau siekia 82 proc. ES vidurkio, o  realusis darbo užmokestis (įvertinus infliacijos įtaką) per dešimtmetį išaugo 54 procentais. Tokio augimo pagrindas yra kylantis darbo našumas, tačiau jis pastaruoju metu auga perpus lėčiau nei darbo užmokestis.

Anot V. Vasiliausko, ilguoju laikotarpiu tokia tendencija, kai darbo našumas kyla lėčiau nei darbo užmokestis, nėra tvari ir gali pristabdyti pajamų augimą, kartu turėti neigiamų pasekmių šalies ūkio konkurencingumui užsienio rinkose. Šį iššūkį padėtų įveikti aktyvesnis investicijų pritraukimas ir viešojo sektoriaus investicijos, papildančios ar įgalinančios privačių įmonių investavimą.

Prognozuojama, kad privačiojo sektoriaus investicijos Lietuvoje šiemet sumažės daugiau nei 13 proc., tačiau sumažėjus privačiojo sektoriaus polinkiui investuoti, investicijas Lietuvoje turėtų palaikyti 5,8 mlrd. eurų vertės Ateities ekonomikos DNR planas, kuris iš dalies galėtų būti finansuojamas ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, kurių Lietuvai numatyta beveik 2,5 mlrd. eurų.

V. Vasiliauskas pabrėžia, kad šias lėšas investuoti reikėtų kruopščiai įvertinus ilgalaikes sąnaudas ir grąžą, orientuojantis į projektų kokybę, o ne į kiekybę. Šiuo metu reikšmingos DNR plano investicijos numatytos į infrastruktūrą, tačiau technologinė pažanga reikalauja visų pirma investicijų į darbuotojų įgūdžių ugdymo, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą programas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 11 06 13:09
Spausdinti