Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, spalio 29 d.
KANAPIŲ AUGINIMAS
Tvirtoji, gydančioji ir linksmoji: lietuviškos kanapinomikos pradžiamokslis
Gytis Kapsevičius
Twenty20

Nors lietuviai yra nuo seno kultūriškai susisaistę su kanapėmis, galimybės iš jų užsidirbti atsivėrė vos prieš keletą metų. Galbūt tai tik pradžia.

Istorikai teigia, kad kanapės galėjo būti vienos pirmųjų kultūrų, kurias dabartinėje Lietuvos teritorijoje pradėjo auginti čia atsikrausčiusios gentys. Tuo keistesnis tampa faktas, kad kanapė labai ilgą laiką buvo tabu apsuptas augalas, apie kurį buvo galima nebent dainuoti liaudies dainose.

Visgi ji pamažu reabilituota, o 2014 m. Lietuvoje oficialiai leista auginti pluoštines kanapes. Tautiečiai tarsi to tik ir laukė – per penkerius metus pasėlių plotas padidėjo devynis kartus (žr. grafiką). Pernai deklaruota 9182 ha pluoštinių kanapių. Palyginti su dominuojančiomis kultūromis, tai nedaug, tačiau toks plotas užimtų visą Šiaulių miestą ir dar šiek tiek. Pernai su tokiu rodikliu Lietuva atsidūrė antroje vietoje Europoje po Prancūzijos.

Lygiai taip pat augo ir žemdirbių bei perdirbėjų susidomėjimas. Kauno rajone sėklas perdirbti pradėjo mažoji bendrija „Bioproduktas“, Kėdainių LEZ įsikūrė įmonės „Natūralus pluoštas“ gamykla. Kanados gigantas „Aurora Hemp“ įsigijo dvi lietuviškas perdirbimo įmones „Agropro“ ir „Borela“.

2020 09 29 06:00
Spausdinti