Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugpjūčio 3 d.
KRIZĖ
Turizmo sektorius – vienas labiausiai pažeistų dėl koronaviruso protrūkio
BNS
Pixabay
Žemėlapis.

Dėl koronaviruso plitimo mažėjant kelionių ir žmonėms jas atšaukiant, kol kas neaišku, ar Lietuvos keliautojai galės atgauti sumokėtus pinigus. Nemažai Europos agentūrų keliautojams siūlo vaučerius būsimoms kelionėms, ir tai, anot turizmo verslo atstovų, yra vienintelė galimybė išsaugoti ir verslą, ir keliautojų pinigus. 

Turizmo teisės ekspertas Edmundas Rusinas sako, jog prieš porą metų Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo kelionių direktyva, kurioje force majeure (nenugalimos jėgos) sąvoką turizmo sektoriuje pakeitė ypatingų aplinkybių apibrėžimas.

Force majeure turizmo teisėje nebėra likę, yra tik visiškai naujas ypatingų aplinkybių apibrėžimas. Ypatingos aplinkybės yra ne tas pats, kas force majeure“, – „Verslios Lietuvos“ konferencijoje kalbėjo E. Rusinas. „Jokiu būdu nebuvo turėta omenyje, kad esant pandemijai, kalbant apie pinigų grąžinimą, tai yra ypatingos aplinkybės, kurios suponuoja reikalavimą grąžinti visą pinigų sumą“, – teigė jis.

Pasak jo, direktyvos turinio neaiškumas yra aktuali problema. Jo teigimu, šiuo metu esama skirtingų požiūrių, kaip ji turi būti taikoma.

„Yra matymas, kad tiesiogiai taikomos direktyvos nuostatos, kurios įgalina vartotoją reikalauti grąžinti visą sumą. Yra nuomonė, kad tai galima daryti, bet tik esant ypatingoms aplinkybėms, ir šiuo atveju paskelbus pandemiją nėra ypatingos aplinkybės taip, kaip suvokia šis teisės aktas“, – aiškino E. Rusinas.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigė, kad nemažai Europos šalių rado sprendimą ir keliautojams įteikia vaučerius, kuriuos bus galima panaudoti ateityje.

„Nemažai Europos šalių rado bendrą sprendimą – vaučerių klientams įteikimas tokios pačios vertės, už kokią sumą buvo prisiimtas įsipareigojimas už kelionę, vaučeriais panaudoti jį ateityje. Tai realiai yra vienintelė galimybė išsaugoti ir verslą, ir keliautojų pinigus“, – sakė Ž. Gavelienė.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorės pavaduotoja Neringa Baronienė sako, kad dėl neeilinės situacijos tarnyba atlaidžiau žiūri ir į kelionių organizatorius. Pasak jos, sutarties nutraukimas turėtų būti paskutinė priemonė, naudojama tik tuomet, jei nerandama kompromiso.

„Vartotojas turėtų ieškoti kompromiso. Raginame sutarties nutraukimą naudoti tik kaip galutinę priemonę, kada tikrai objektyviai neįmanoma vartotojui rasti bendrai priimtinų sprendimo būdų“, – sakė N. Baronienė.

Turizmo sektoriuje  labai didelė krizė

Turizmo sektorius yra vienas labiausiai pažeistų dėl koronaviruso protrūkio. Anot Ž. Gavelienės, negalima išskirti labiausiai pažeidžiamų įmonių, nes nuo koronaviruso nukentės visas sektorius.

„Visas sektorius yra lygiai pažeidžiamas, nėra vienos mažiau ar daugiau pažeidžiamos. Yra klausimas – kiek išgyvens. Ir čia yra labai svarbi valstybės parama“, – sakė ji.

„Visi turizmo sektoriuje kenčia labai didelę krizę. Iš valstybės dar tikimės, kad bus peržiūrėtos turizmo sektoriui taikomos priemonės, tikimės ir vartotojų supratimo“, – pridūrė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.

E. Rusinas pabrėžė, kad kelionių organizatoriai negali susigrąžinti pinigų iš paslaugų teikėjų, be to, savo lėšomis namo turi pargabenti užsienyje įstrigusius žmones. „Įvykus šiai pandemijai, kelionių organizatoriai ne tik negali susigrąžinti lėšų, jie turi daryti repatrijavimą ir savo lėšomis parvežti klientus namo anksčiau laiko“, – teigė turizmo teisės ekspertas.

„iLaw“ vadovaujantysis partneris, darbo teisės ekspertas Tomas Bagdanskis sako, kad darbdaviai turi kelias alternatyvas, kaip krizės kontekste elgtis su darbuotojais.

„Kiekvienas verslas sprendžia, ką daryti su darbuotojais. Tų alternatyvų nėra daug – viena jų yra atostogos, nemokamos ar sukauptos mokamos. Kita alternatyva – prastovos, dar kita – darbo sutarčių keitimas, darbo laiko, užmokesčio mažinimas ir kraštutinė priemonė yra atleidimas“, – sakė T. Bagdanskis.

Vyriausybė pirmadienį priėmė ekonomikos skatinimo planą, kuriame numatyta, kad valstybė padengs dalį prastovos išmokų darbuotojams. Pasak T. Bagdanskio, prastovos yra reali alternatyva darbdaviams.

„Verslas prastovos atveju turėtų mokėti minimalią mėnesinę algą, tai yra 607 eurus. Pagal dabar siūlomą priimti pakeitimą verslas mokėtų 40 proc. nuo MMA, tai vietoj 607 apie 240 eurų, o kitą dalį dengtų valstybė“, – sakė jis.

„Vadinasi, verslas iš tikrųjų galvoja – man mažina prastovos sąnaudas, galbūt tai yra sprendimas, kaip aš galėčiau išsaugoti darbo vietas“, – pridūrė T. Bagdanskis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 03 17 12:52
Spausdinti