Meniu
Prenumerata

penktadienis, balandžio 19 d.


Prekybos karai: ar Lietuva saugi po ES skydu?
IQ
IQ Forumas Šiauliuose.

Kaip verslui prisitaikyti prie stiprėjančių protekcionizmo tendencijų pasaulyje? Ar įmanoma išvengti nuostolių didžiausioms valstybėms įsiveliant į prekybos karus? Kas galėtų būti Lietuvos sąjungininkai ginant laisvosios prekybos principus?

Atsakymų į šiuos klausimus šiandien ieškota Šiauliuose vykusioje konferencijoje „Tarptautinės prekybos tendencijos – nauji iššūkiai verslui“. Tarptautinį verslo ir politikos forumą kartu su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, šios miesto savivaldybe bei Šiaulių universitetu surengė žurnalas IQ.

Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas, atkreipė dėmesį, kad XX a. muitų tarifus nuosekliai mažinusios valstybės protekcionizmo keliu vėl pasuko apie 2010 m., kai pradėjo daugėti prekyba ribojančių sprendimų skaičius.

XX a. antrojoje pusėje pradėję mažėti muitai, įvairiose rinkose vidutiniškai siekę 20–40 proc., dabar yra mažesni nei 5 proc. Atvira prekyba mažina produktų kainas ir didina gyventojų pajamas, skatina inovacijas ir produktyvumo augimą, kyla gyvenimo standartai. Vienu procentu pakilus tarptautinės prekybos apimtims, pajamos auga 3–5 proc.

Tad kodėl, nepaisant akivaizdžios laisvosios prekybos naudos, grįžta protekcionizmas? M. Vaščega įsitikinęs, kad tai yra 2008 m. kilusios tarptautinės finansų krizės pasekmė, tai lemia ir spartūs technologiniai pokyčiai, prie kurių dalis visuomenės nespėja prisitaikyti, išsigąsta, pralaimi ar gauna gerokai mažiau nei kiti. „Atskirtis gimdo pyktį ir norą grįžti atgal. Bet laiko nepasuksi“, – kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbdavių grupės narys Jonathanas Peelas siūlo prisiminti istorijos pamokas – XX a. trečiąjį dešimtmetį JAV buvo padidinti muito mokesčiai, po to buvo Didžioji depresija, nacionalizmo iškilimas ir Antrasis pasaulinis karas.

„JAV prezidentas Donaldas Trumpas prekybos karus skelbia ne tik Kinijai, bet ir savo sąjungininkams. Tačiau tai nėra vienintelė grėsmė – pasaulyje ir Europoje kyla populizmas, pažiūrėkite, kiek jų šio IQ numerio viršelyje. Breksitas yra dar viena tragedija“, – kalbėjo britas J. Peelas.

Europos Sąjungos skydas

Ir J. Peelas, ir M. Vaščega pabrėžė, kad kylant prekybos karams ir įtampai Lietuva gali jaustis pakankamai saugi, nes Europos Sąjunga yra labai stiprus tarptautinės arenos žaidėjas. „Jei užsidaro vienos durys, reikia ieškoti kitų. Jau pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su Kanada, susiderėta su Japonija, Singapūru, baigiamos derybos su Meksika, tęsiamos su Australija, Naująja Zelandija, MERCOSUR šalimis“, – vardijo M. Vaščega.

J. Peelas taip pat pabrėžė, kad Europai labai svarbu plėsti prekybos partnerių ratą ir išnaudoti dėl prekybos karų atsirandančias galimybes – jei JAV stumdosi su Kinija, galbūt Europa būtent su šia šalimi galėtų aktyviau bendradarbiauti. J. Peelas mano, kad bijoti reikia ne D. Trumpo, bet dėl jo veiksmų kylančios sumaišties, kuri labai pavojinga tokioms šalims kaip Argentina ar Turkija.

Lietuva yra labai priklausoma nuo užsienio rinkų – 80 proc. Lietuvos BVP sukuria prekių ir paslaugų eksportas. Pasak Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktorės Linos Viltrakienės, nuo eksporto priklauso 30 proc. darbo vietų, o kas ketvirta – nuo eksporto už ES ribų. Šis rodiklis ES – 7 darbo vietos, tad Lietuva yra gerokai globalesnė ir labiau priklausoma nuo pasaulinės prekybos. JAV yra trečia pagal dydį rinka Lietuvoje sukuriamoms prekėms ir paslaugoms, daugiau eksportuojama tik į Vokietiją ir Lenkiją. Jungtinė Karalystė yra šešta, tad breksitas irgi sukels neigiamų padarinių.

L. Viltrakienė pateikė pavyzdį, kad JAV padidinti muitų mokesčiai saulės elektrinių moduliams privertė Lietuvoje veikiančias įmones keisti planus, kurios nukentėjo ne tik netekusios Amerikos rinkos, bet ir susidūrusios su Europos rinkose išaugusia konkurencija su Pietryčių Azijos gamintojais.

Konferencijos dalyviai sutiko, kad Europai didžiausią žalą sukeltų JAV įvesti mokesčiai Senajame Žemyne pagamintiems automobiliams, nes su šia pramonės sritimi susijusios visos ES šalys. Lietuva taip pat – mūsų šalyje gaminami įvairūs komponentai ir dalys.

Neišsemti rezervai

Dominicas Boucseinas, EUROCAHMBERS tarptautinės prekybos ir užsienio politikos vadovas, atkreipė dėmesį, kad dar yra neišsemtų rezervų ir ES viduje – smulkios ir vidutinės įmonės dažnai nepasinaudoja ES prekybos susitarimais su kitomis šalimis dėl pernelyg didelės biurokratijos ar informacijos trūkumo.

Ekspertas įsitikinęs, kad visuomenėms reikia aktyviau aiškinti apie laisvosios prekybos naudą – vos 44 proc. ES šalių gyventojų mano, kad tarptautinė prekyba jiems teikia naudos, 39 proc. sako, kad ji žalinga, 17 proc. neturi nuomonės.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbdavių grupės narė Emmanuelle Butaud-Stubbs pabrėžė, kad peržiūrėdama ir pasirašydama naujas prekybos sutartis ES turėtų įtraukti daugiau elementų, tokių kaip intelektinės nuosavybės ar investuotojų apsauga. Ji taip pat atkreipė dėmesį į komplikuotą sutarčių ratifikavimo mechanizmą ES viduje, nes kai kuriose šalyse sutartims patvirtinti reikia referendumo, o, pavyzdžiui, Belgijoje sutartis palaiminti turi ir regionų parlamentai.

Taip pat ES pasirašant sutartis su kitomis valstybėmis negalima ignoruoti tokių reiškinių, kaip socialinis dempingas – ar sąžininga prekiauti su valstybėmis, kurios nepaiso elementarių socialinės gerovės, aplinkos apsaugos standartų?

Konferencijos dalyviai sutarė, kad iššūkiai laisvajai prekybai sukurs ir naujų galimybių, tiesiog reikia jų ieškoti. J. Peelas sakė, kad per artimiausius 5–10 metų besivystančiose šalyse atsiras nauja 2 mlrd. vartotojų grupė, kuri pirks daugiau maisto produktų, drabužių, automobilių.

M. Vaščega įsitikinęs, kad galiausiai laisvajai prekybai kylantys barjerai bus nugriauti: „Tai nereiškia, kad turime nieko nedaryti. Kariauja valstybės, bet prekiauja įmonės ir jos visos pralaimi. Svarbu, kad globalizacija nepaliktų užribyje tiek daug žmonių. ES pasirūpins santykiais su kitomis šalimis, tačiau pačios valstybės narės turi pertvarkyti švietimo sistemas, kad žmonės galėtų greičiau persikvalifikuoti ir būtų kuo mažiau pralaimėtojų.“

Foto galerija: old_000184677_0

2018 11 29 18:42
Spausdinti