Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gegužės 27 d.
Plintant pavojingai ligai, specialistai prašo ūkininkų griežtinti saugumą
Rūta Dirmaitė
Išvengti Afrikinio kiaulių maro padėtų sustiprintos saugumo priemonės ūkiuose, o ją atsekti – paženklinti gyvūnai.Alfa.lt

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai džiaugiasi, kad šiemet į kiaulių ūkius Afrikinio kiaulių maro (AKM)  susirgimas dar nepateko, tačiau aptikti daugiau kaip 800 ligos atvejų laukinėje gamtoje. Vasara – geriausias laikas plisti užkrečiamai ligai, todėl ūkininkų prašoma šiai problemai skirti didesnį dėmesį.

Vasaros laukiama su nerimu

Pirmasis AKM atvejis laukinėje Lietuvos gamtoje buvo užregistruotas prieš ketverius metus. Nuo to laiko mūsų šalyje patvirtinta  2630 susirgimų 5265 šernams, iš kurių 4596 buvo nugaišę, o 669 sumedžioti. Šiemet į kiaulių ūkius susirgimas dar nepateko, tačiau aptikti 843 ligos atvejai šernams. Sunkiai pažabojama liga apėmusi jau daugiau nei pusę Lietuvos teritorijos – 34 rajonus.

„Nuo praėjusių metų žiemos AKM laukinėje faunoje užregistruotas naujose pasienio su Latvija teritorijose: Mažeikiuose, Joniškyje, Akmenėje, Pakruojyje. Grėsminga statistika rodo, kad užkrečiama liga iš šalies nesitraukia, atvirkščiai, nusineša vis daugiau gyvūnų gyvybių, o ypač vasarą – tai geriausias laikas plisti virusui“, – pastebi VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja – valstybinė veterinarijos inspektorė Gintarė Okulevičiūtė.

Laukinėje gamtoje ligos pavojus pasireiškia dideliu šernų mirtingumu. Per daug greitai mažėjanti gyvūnų populiacija ardo natūralią gamtos harmoniją. Didelių ekonominių nuostolių susirgimas pridaro ir kiaulių augintojams. Ūkiuose, kuriuose buvo nustatytas AKM, nugaišinamos auginamos kiaulės, sunaikinami pašarai, atliekami valymo ir dezinfekavimo darbai, o aplink ūkį kuriama apsauginė teritorija, ribojanti veiklą: kiaulių atvežimą, išvežimą ir eksportą.

„Dėl AKM daromos žalos gamtai ir keliamų ekonominių nuostolių buvo priimtas sprendimas kontroliuoti šernų populiaciją ir migraciją bei sumažinti patelių skaičių. VMVT teritorinių padalinių duomenimis, pastaraisiais metais apie 40 procentų sumedžiotų šernų yra patelės“, – teigia G. Okulevičiūtė.

Kilus ligos protrūkiui, žvelgiama į paženklintus gyvūnus

Kiaulių ženklinimas yra reikalingas siekiant užtikrinti ligos atsekamumą. Tai ypatingai svarbu užkrečiamųjų ligų atveju. Kilus ligos protrūkiui reikia iškart nustatyti, kaip judėjo gyvūnai: iš kurio ūkio ir kada kiaulės buvo įvežtos, kur išvežti gyvūnai, buvę ligos židinyje.

„Ženklinimo duomenis, pavyzdžiui, gyvūnų išvežimą iš laikymo vietos ar bandos, atvežimą į laikymo vietą, privaloma registruoti Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR). Prisijungimą prie ŪGR turintys ūkininkai tai gali padaryti ir patys. Apie gyvūnų perkėlimą taip pat galima pranešti VMVT teritoriniam skyriui pateikiant užpildytą GŽ-2 ar GŽ-2a formą arba kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją“, – kalba G. Okulevičiūtė.

Iš ūkininkų tikimasi griežtesnių saugumo priemonių

Jei ūkiuose būtų laikomasi biologinio saugumo reikalavimų, specialistės nuomone, apsaugoti gyvūnus nuo AKM būtų kur kas paprasčiau. Šių reikalavimų tikslas – užtikrinti, kad į kiaulių laikymo vietas ir kiaulių pašaro ruošimo vietas nepatektų pašaliniai asmenys, transportas, gyvūnai, priemonės ir kiti daiktai ar įrenginiai, galintys pernešti užkrečiamos ligos sukėlėjus.

„Prieš darbus tvarte ir po jų patariame persirengti, persiauti, švariai nusiplauti rankas ir dėvėti tik darbui skirtus rūbus ir avalynę. Nerekomenduojame kiaulių laikymo vietoje leisti lankytis pašaliniams žmonėms, taip pat reikėtų riboti transporto priemonių patekimą į kiemą“, – sako VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja – valstybinė veterinarijos inspektorė.

Pakratams patariama nenaudoti šiaudų, atvežtų tiesiai iš lauko. Juos bent 3 mėnesius reikėtų palaikyti sausoje vėdinamoje vietoje. Kiaules geriausiai šerti tik termiškai apdorotu pašaru. Naujo derliaus grūdus prieš naudojimą reikėtų nuplikyti ar palaikyti sandėlyje ne mažiau kaip mėnesį. Pašarą vertėtų pirkti tik iš patikimų pardavėjų ir saugoti jį nuo aplinkos veiksnių ir kenkėjų

Kelią pavojingai ligai norintys užkirsti specialistai tikrina ūkius ir tai, kaip ūkininkai laikosi biologinio saugumo priemonių. Didelių kiaulininkystės ūkių kontrolę vykdo VMVT direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, kuri 2018 metais lanko 83 didelius kiaulininkystės ūkius. Visi ūkiai bus tikrinami 2 kartus per metus. Patikrinimuose dalyvauja ir teritorinės tarnybos, kurios kontroliuojamoje teritorijoje yra didelis kiaulininkystės ūkis, atstovai. Na, o vidutinių kiaulininkystės ūkių kontrolę vykdo teritorinės VMVT pareigūnai. Mažų ūkių valstybinę veterinarinę kontrolę taip pat atlieka teritorinės VMVT pareigūnai arba šių ūkių vertinimas pavedamas atlikti privatiems veterinarijos gydytojams.

Per pirmą šių metų ketvirtį jau buvo patikrinta apie 40 procentų visų registruotų kiaulininkystės ūkių. Pažeidimų aptikta visų dydžių ūkiuose, o daugiausiai – mažuose. Kone šimtas su puse tokių ūkių neatitiko biologinio saugumo reikalavimų.

Kol bandoma kaip įmanoma labiau pažaboti AKM plitimą laukinėje gamtoje, specialistai prašo ir ūkininkų nebūti abejingiems. Išvengti ligos padėtų sustiprintos saugumo priemonės ūkiuose, o ją atsekti – paženklinti gyvūnai.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT

2018 05 24 18:52
Spausdinti