Norvegija, didžiausio pasaulyje investicinio fondo savininkė, paskelbė 2016 metais fondą augus 6,9 proc. ir sukrovus papildomus 50,5 mlrd. eurų.

Tai lėmė per metus kitų valiutų atžvilgiu stiprėjusi krona ir teigiami akcijų rinkos pokyčiai antroje metų pusėje. Šie rezultatai yra gera žinia palyginti su 2015 metais, kai fondo augimas siekė 2,7 proc. – tai buvo mažiausia fondo grąža nuo 2011 m. Vis dėlto žemos dujų ir naftos kainos paskatino norvegus susiimti: vasario mėnesį susitarta pasiūlyti parlamentui naujas fondo valdymo taisykles, kurios leis investuoti iki 70 proc. jo kapitalo į vertybinius popierius ir taip padidinti investicijų grąžą. Taip pat bus siūloma sumažinti fondo išlaidų limitą valstybės reikmėms nuo 4 iki 3 proc. Susirūpinimą pagilino ir praėjusieji metai, kurie buvo pirmieji per du dešimtmečius, kai iš fondo buvo paimta pinigų viešojo sektoriaus išlaidoms padengti. Suma siekė 11,4 mlrd. eurų. Šį fondą valdančios bendrovės „Norges Bank Investment Management“ vadovas Yngve Slyngstadas spaudos konferencijoje sakė, kad ateityje fondo rezultatai gali svyruoti į vieną ar kitą pusę dešimties procentų ribose. Apie fondo mažėjimo tikimybę vasario mėnesį perspėjo ir Norvegijos centrinio banko vadovas Oysteinas Olsenas, pabrėžęs, kad palaikant dabartinį valstybės išlaidavimo lygį, pinigų kiekis gali pradėti drastiškai mažėti. Fondas iki šiol turi nemažai griežtų investicinių apribojimų, pavyzdžiui, neinvestuoti į neetiškas veiklas, tokias kaip tabako ar ginklų industrija, tačiau dabar gali prireikti labiau diversifikuotos investicijų strategijos bei greičiausiai teks skirti daugiau dėmesio augančioms rinkoms. Beveik 857 mlrd. eurų siekiantis investicinis fondas viršija šalies BVP beveik du kartus. Vienam Norvegijos gyventojui tenka daugiau nei 160 tūkst. eurų jo lėšų. Fondas pradėtas kaupti 1996 metų liepą naudojant pajamas, kurias šalis gavo iš naftos gavybos Šiaurės jūroje.