Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 29 d.
UOSTAMIESTIS
Norima skatinti Klaipėdoje jūros vėjo jėgainių, laivų remonto įmonių plėtrą
BNS
Unsplash

Lietuvai ketinant Baltijos jūroje statyti vėjo jėgaines, Vyriausybei siūloma atverti kelią Klaipėdos uoste kurtis jų gamybos, surinkimo bei sandėliavimo įmonėms. Kartu norima sudaryti sąlygas plėstis laivų statybos ir remonto įmonėms – jų plėtrą dabar stabdo pasenusios krantinės, kurių uostas negali atnaujinti dėl per mažo investicijų pelningumo.    

Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika sako, jog dėl to, kad reikia rasti būdą šioms svarbioms valstybei veikloms plėtoti, buvo sutarta Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos posėdyje, dalyvaujant tiek miesto, tiek uosto ir visų jo įmonių atstovams.

„Valstybė turi pripažinti, kad tai yra svarbios valstybei veiklos. Visa projekto mintis ir pagrindinė idėja yra čia“, – BNS sakė G. Mažeika.

Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei uosto direkcijos vidutinę metinę kapitalo grąžą iš investicijų į tokių įmonių naudojamą uosto infrastruktūrą sumažinti nuo 6 iki 2 procentų. 

Pasak G. Mažeikos, siūlomas reguliavimas, sumažinant kapitalo grąžą, nebūtų taikomas konkrečioms įmonėms – kalbama apie konkrečias veiklas, kurios negeneruoja finansinės grąžos, bet yra svarbios Lietuvai.  

„Jos svarbios, pavyzdžiui, dėl atsinaujinančios energetikos, arba dėl to, kad jos generuoja socialinę ekonominę grąžą – tokios, kaip laivų remontas, kuris įdarbina labai daug darbuotojų. Niekas neketina sukurti jokių išskirtinių sąlygų, nėra tokio tikslo“, – sakė viceministras. 

„Noras yra, kas tos veiklos galėtų toliau tęstis, nes dabartinis reguliavimas reikalauja iš valstybės įmonių spausti maksimalią finansinę grąžą. Jei tam tikros veiklos jos negeneruoja, tai logiškai mąstant, jos turėtų išnykti, bet dabar daromas žingsnis, kas jos neišnyktų“, – pridūrė jis.    

Uostas: dabartinis grąžos rodiklis riboja investicijas

Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad problema iškilo po to, kai uosto plėtojimo taryba įpareigojo direkciją surasti plotus, kur būtų galima vystyti vėjo jėgainių surinkimą ar jų komponentų gamybą.

Pasak A. Latako, uostas negalėtų statyti ar rekonstruoti krantinių šiose teritorijose, nes dabar nustatyta 6 proc. grąža apriboja jo investicijas. Tokios grąžos neduoda ir investicijos į laivų statybos ir remonto įmonių infrastruktūrą, nes jos pritraukia žymiai mažiau laivų nei krovos bendrovės.

„Jos (laivų statybos ir remonto įmonės – BNS) generuoja dideles pajamas ir mokesčius, ten dirba daug žmonių. Bet mes praktiškai jų paraiškų dėl uosto investicijų į infrastruktūrą tenkinti negalime, nes jie tų 6 proc. grąžos negeneruoja. Tada ta įmonė pakimba ore“, – BNS sakė A. Latakas.  

Jo žiniomis, 6 proc. grąžos rodiklis galioja nuo 2016 metų, iki tol investicijos į tokias įmones galėjo būti atliekamos. 

Pasak A. Latako, Klaipėdos uoste yra kelios potencialios teritorijos, kur būtų galima rinkti ar gaminti vėjo jėgaines, – Vakarų Baltijos laivų statykloje (ji priklauso Estijos grupės „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos grupei), pietinėje uosto dalyje, Smeltės pusiasalyje. 

„Tie plotai yra gana nemaži, apie 15 ha teritorijos reikėtų, bet jos turi atitikti tam tikras charakteristikas – ir krantinės turi atitikti tam tikrus reikalavimus, todėl uosto direkcija į jas turėtų investuoti“, – BNS sakė A. Latakas.    

Anot jo, vietą būsimai gamyklai pasirinks vėjo jėgainių Baltijos jūroje aukciono laimėtojas, tuomet ir bus daugiau aiškumo: „Būtų labai gaila, kad tai būtų ne Lietuvos įmonė.“ 

Dvi laivų statybos ir remonto įmonės prašo uosto investuoti 77 mln. eurų

Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad dviejų įmonių – „Klaipėdos laivų remonto“ ir Vakarų laivų gamyklos – naudojama uosto infrastruktūra pastatyta prieš 50 metų ir yra nusidėvėjusi, dalis jos avarinės būklės, todėl įmonės uosto prašo į ją investuoti apie 77 mln. eurų (be PVM).

Klaipėdos uostas daugiausia pajamų gauna iš atplaukiančių laivų. Pasak Susisiekimo ministerijos, šios rinkliavos sudaro apie 88 proc. visų jo pajamų, dar 12 proc. surenkama iš uosto žemės nuomos.

Laivų statybos ir remonto įmonės yra didžiausios darbdavės uoste – jose dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, dar beveik tiek pat samdoma rangovų, be to, jos teikia paslaugas Karinių jūrų pajėgų laivynui. Atnaujinus jų infrastruktūrą, augtų įmonių veiklos apimtys, apyvarta, būtų sukurta naujų darbo vietų, jos galėtų teikti paslaugas NATO laivams, be to, čia galėtų būti gaminamos ar sandėliuojamos vėjo elektrinės. 

Seimui jau pateiktos kelių įstatymų pataisos, leisiančios Baltijos jūroje įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jeigu jos būtų priimtos iki Kalėdų, jūrinio vėjo aukcionas galėtų įvykti 2023 metais.

Vėjo elektrinių parkas būtų statomas beveik 30 km nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje.

Apie planus investuoti į vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje jau paskelbė valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su strategine partnere Europos energetikos lyderių „Engie“ bei EDPR įkurta „Ocean Winds“. 

Tokių planų turi ir koncernas „Achemos grupė“, ketinantis statyti ir jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje, kur ji valdo krovos įmonę „Klasco“. Būsimu aukcionu domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 11 09 08:58
Spausdinti