Meniu
Prenumerata

pirmadienis, lapkričio 29 d.


EKONOMIKA
N. Mačiulis: ekonomika ir pandemija juda skirtingomis kryptimis
BNS
Fotobankas
N. Mačiulis.

Lietuvos ekonomika toliau auga ir juda skirtinga kryptimi nei pandemija, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, tarp didžiausių iššūkių šalies ūkiui yra darbuotojų trūkumas, infliacija.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, augo 5,2 proc. iki 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

„Kol kas čia mes nematome kažkokių problemų, susijusių su dabartine pandemijos banga. Matome, kad viruso plitimas ir problemos sveikatos apsaugos sistemoje, mirčių skaičius yra visiškai atsietas nuo ekonominių rodiklių: pandemija juda viena kryptimi, ekonomika juda kita kryptimi“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Vertindamas naujausią statistiką jis teigė, kad ji nenustebino, o kalbėti apie apie ekonomikos perkaitimą dar negalima.

„Nieko netikėto. Turbūt reikėtų atkreipti dėmesį ne į metinį, bet ir į ketvirtinį augimą, kuris yra nulinis – tai yra, lyginant su antruoju ketvirčiu ir pašalinus darbo dienų sezono įtaką, matome, kad ekonomikos augimo nebuvo. Tai čia bent jau iš BVP rodiklio nebūtų galima teigti, kad yra kažkoks perkaitimas“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasak eksperto, įdomus faktas tai, kad buvo peržiūrėti pastarųjų metų duomenys, ir iš jų matyti, jog pernai Lietuvos ekonomika traukėsi mažiau nei skelbta.

„Lietuvos ekonomika susitraukė tik 0,1 procento, jeigu anksčiau buvo skelbta, kad 0,8 procento siekia nuosmukis. Tai čia dėl to pasikeitė ir bazės efektas, ir dėl to šiek tiek kitokius augimo tempus matome šiemet“, – aiškino „Swedbank“ ekonomistas.

Jo teigimu, vis dėlto šalies ekonomikos augimas išlieka labai spartus, vienas iš sparčiausių Europos Sąjungoje.

„Bet apskritai tendencija išlieka labai aiški ir tokia pati: ekonomika sparčiai auga, negalime naudoti žodžio „atsigavimas“, nes čia nebuvo jokios traumos, nuo kurios reikėtų atsigauti“, – sakė N. Mačiulis.

„Šiuo metu jau ne nedarbo lygis, ne kažkokie kiti ekonomikos stagnacijos ženklai, bet infliacija, darbuotojų trūkumas tampa pagrindinės problemos“, – pridūrė jis.

Ekonomikos augimas – plataus masto

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto teigimu, ekonomikos augimas išlieka labai plataus masto, jį lemia ne vienas veiksnys.

„Ypač įsibėgėjo investicijų augimas – ir namų ūkių vartojimas, ir eksporto augimas išlieka itin spartus. Tai čia nėra taip, kad Lietuvos ekonomika auga tik dėl to, kad valdžios sektoriaus išlaidos didėtų ar didėtų eksportas“, – sako N. Mačiulis.

Anot jo, gyventojų perkamoji galia yra išaugusi, lūkesčiai pasiekę aukštą lygį, viršijantį istorinį vidurkį. Investicijų augimą ir toliau skatins Europos Sąjungos parama, palanki kreditavimo politika ir kiti veiksniai.

Eksperto teigimu, eksporto rodikliai rodo, kad paklausos lietuviškoms prekėms netrūksta. Jeigu kas ir slopina pramonės plėtrą, tai nebent komponentų trūkumas dėl sutrikusių tiekimo grandinių.

„Net ir padidėjusios elektros, dujų ir šildymo kainos – jos tik dalies gyventojų finansus apkarpo, bet didžiajai daliai tai yra labai maža išlaidų dalis, vis tiek tas išlaidų padidėjimas pilnai kompensuojamas atlyginimų augimo, dėl to čia nėra veiksnys, kuris prislopintų Lietuvos ekonomikos augimą“, – sakė ekonomistas.

„Matome, kad Lietuvos ekonomika visais varikliais, pilnu pajėgumu juda į priekį, ir jos nestabdo nei pandemija, nei energetinių išteklių kainų šuolis“, – apibendrino N. Mačiulis.

Trečiąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,1 mlrd. eurų ir buvo 6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai liepą-rugsėjį. Palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis trečiąjį ketvirtį buvo teigiamas – 0,05 procento.

Statistikų teigimu, trečiąjį ketvirtį, vertinant gamybos metodu, teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai, neigiamos – žemės ūkio veiklos rezultatai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2021 10 29 11:26
Spausdinti