Meniu
Prenumerata

trečiadienis, gegužės 27 d.
ŽEMĖS ŪKIS
Mažieji ūkininkai išnyks kartu su nendrinuke
Arvydas Jockus

Žemdirbiai, ekstensyviai ūkininkaujantys ES svarbos saugomose teritorijose, šiemet netikėtai pajuto šaltą dušą.

Žemės ūkio ministerijai pavaldi institucija iš interaktyvių žemėlapių galimai šalina „Natura 2000“ teritorijose dirbamus plotus, dėl to ūkininkai negali deklaruoti naudmenų.

Ūkininkams, deklaravusiems saugomose teritorijose esančius plotus, neišmokamos ES tiesioginės išmokos ir parama už dalyvavimą aplinkosaugos priemonėse.

Aplinkosauginius ūkius vienijanti asociacija įtaria, kad tokiu būdu naujoji Žemės ūkio ministerijos vadovybė bando perskirstyti ES paramą Lietuvoje: atimti ją iš smulkių ekstensyvių ūkių ir perduoti stambiems pramoniniams ūkiams.

Nebegaus ES paramos už aplinkosaugos priemones

Ūkininkai įtaria, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVIC) šalina „Natura 2000“ teritorijose dirbamus plotus iš ES remiamų teritorijų žemėlapių.

ŽŪIKVIC administruoja žemės ūkio naudmenų deklaravimo bazę, kurios pagrindu ūkininkai deklaruoja žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus ES išmokoms gauti.

Anksčiau ūkininkai galėjo ŽŪIKVIC programoje virtualiai deklaruoti plotus paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“, „Nykstančių meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ ir kitas.

Tačiau dabar deklaruoti plotų pagal šias priemones, pasak ūkininkų, šiuo metu nėra galimybės, nes tų teritorijų interaktyviuose žemėlapiuose tiesiog nebeliko. Nedeklaravę plotų ūkininkai šiemet gali negauti ne tik papildomų išmokų pagal aplinkosaugos programas, bet ir bazinių tiesioginių išmokų.

Negana to, per pastaruosius 5 metus aplinkosaugos priemones vykdžiusiems ūkiams gali tekti grąžinti ir jau panaudotą paramą.

Iš ŽUIKVIC administruojamų žemėlapių, kaip teigia ūkininkai, išmetami potvynio užliejami plotai, teritorijos, kuriose auga nendrių. Šlapynės ir užliejamos pievos ES ir visame pasaulyje pripažįstamos itin svarbiomis, saugotinomis paskutinėmis nykstančių gyvūnų rūšių buveinėmis.

„Ciniška, kad tokios prieš aplinkosaugą nukreiptos represijos vykdomos dar nesibaigus esamam ES finansiniam periodui, nesukūrus naujų paraiškų ir administravimo taisyklių, neperspėjus žemdirbių“, – Alfa.lt sakė Aplinkosauginių ūkių asociacijos pirmininkas Valdas Balčiūnas.

Atsisako tradicinės pelningos žemdirbystės

Nebepalankiose ūkininkauti teritorijose ūkininkaujantys žemdirbiai gauna paramą už negautas pajamas, jeigu įsipareigoja 5 ar 7 metus laikytis tam tikrų aplinkosaugos reikalavimų ir atsisako tradicinės žemdirbystės, nekenkia gamtai.

ES paramos administravimo taisyklės draudžia „Natura 2000“ teritorijose esančias pievas arti, sausinti, tręšti ir anksti šienauti, naudoti pesticidus.

„Ūkininkai renkasi ne intensyvią gamybą, o aplinkosaugos priemones, kad gautų ES paramą už negautas pajamas iš tradicinės veiklos. ES parama mokama už tai, kad žmogus lieka gyventi kaime, tvarko ir prižiūri teritoriją, daro gerus darbus gamtai“, – aiškino V. Balčiūnas.

Priklausomai nuo dirvožemio, augmenijos, vandens režimo, ūkininkai saugomose teritorijose gamina pašarus ar ekstensyviai gano gyvulius. Teritorijose, kur peri saugomų rūšių paukščiai, leidžiamas tik vėlyvas šienavimas kartą per metus ir pagamintos biomasės išvežimas.

Atsižvelgdami į aplinkybes žemdirbiai renkasi, pagal kurią ES paramos programą – ekstensyvaus šlapynių tvarkymo ar nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimą natūraliose ir pusiau natūraliose pievose – ūkininkaus.

Lietuvos žemdirbiai gauna bazinę tiesioginę išmoką, kuri pernai buvo 166 eurai už hektarą (Eur/ha). O pasirinkę nepelningą ūkininkavimą pagal aplinkosaugos priemonę, papildomai – dar apie 220 Eur/ha.

„Dabar Kaimo verslo centras kažkieno nurodymu išmetinėja „Natura 2000“ teritorijas, o nedeklaravę naudmenų, žemdirbiai negalės gauti ES išmokų. Nesvarbu, kad jie penkerius metus laikėsi prisiimtų įsipareigojimų“, – piktinosi V. Balčiūnas.

Įtaria stambių ūkininkų lobizmą

Aplinkosauginių ūkių asociacijos pirmininkas neatmeta galimybės, kad ES parama iš aplinkosaugos ūkiuose dirbančių ūkininkų atimama įsikišus politikams.

„Žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai nuolat lankosi Seimo Kaimo reikalų komitete ir atviru tekstu šneka, kaip reikia atimti iš aplinkosaugos pinigus ir padidinti išmokas grūdininkams ir visiems kitiems intensyvios ariamos žemdirbystės ūkiams“, – sakė V. Balčiūnas.

Pasak jo, iš aplinkosauginių ūkių Žemės ūkio ministerija jau atėmė galimybę įsigyti pigesnio dyzelino, kai stambiems ūkiams šių degalų kvota didėja. „Įsivaizduokite, aplinkosaugos ūkiai gauna 12 litrų už hektarą subsidijuojamo dyzelino, o intensyvaus ūkininkavimo ūkiai – 130 litrų už hektarą per metus“, – teigė žemdirbys.

V. Balčiūnas pateikė pavyzdį: vadinamasis „baltas“ akcizinis dyzelinas degalinėje kainuoja apie 1,1 euro už litrą, bet ūkininkai gali pirkti „žalią“ dyzeliną už 60 centų. Šie degalai yra pigesni, nes jiems nustatytas lengvatinis akcizo tarifas – galutinė kaina degalinėse, lyginant su įprastu nežymėtu dyzelinu, paprastai skiriasi apie 30 proc.

Pasak V. Balčiūno, prieš kelerius metus aplinkosaugos ūkiai gaudavo 100 litrų už hektarą „žaliojo“ dyzelino per metus. Visiems ūkiams būdavo vienoda norma, bet vėliau ji pradėta diferencijuoti stambių ūkių naudai.

Dabar skiriamo „žaliojo“ dyzelino nepakanka, tad ūkininkai laukams tvarkyti, krūmams pjauti iš esmės naudoja brangų „baltą“ dyzeliną.

„Tą spaudimą aplinkosaugai jau seniai jaučiame. Didieji pramoniniai ūkiai spaudžia, kad gautų daugiau pajamų“, – spėjo jis.

Valstybės politika apsisuko 180 laipsnių kampu

Lietuvos nacionaliniuose parkuose, pasak jo, yra neprivatizuojamų teritorijų, kurios priklauso valstybei ir kurios gali būti tik nuomojamos. Dalį šių teritorijų ūkininkai išsinuomojo, atliko geodezinius matavimus, investavo į šių teritorijų sutvarkymą, vykdė jose veiklą pagal prisiimtus įsipareigojimus.

„Dabar valstybė apsisuka 180 laipsnių kampu ir sako: jūs nebegalite deklaruoti šių plotų ir gauti ES paramos, nes ši teritorija kažkodėl nebetinkama“, – stebėjosi žemdirbys.

V. Balčiūnas teigė, kad daugelis žemdirbių net nežino, kas vyksta. „Tarkime, žmogus turi 40 ha ariamos žemės ir 20 ha užliejamų teritorijų arba šlapynių. Už pagrindinį plotą jam pinigus mokės iki kovo 1 d., bet 90 proc. ūkininkų nežino, kad nuo balandžio 15 d., kai bus galima deklaruoti plotus, jie to padaryti negalės, nes šių plotų interaktyviame žemėlapyje nebėra, ir už aplinkosaugines teritorijas paramos nebegaus“, – sakė žemdirbys.

Prognozė: žemdirbiai spjaus į aplinkosaugą

V. Balčiūnas spėjo, kad žemdirbiai „Natura 2000“ teritorijose pradės ūkininkauti intensyviai. Nors tai draudžiama, Lietuvos valstybė represijų prieš tokius ūkininkus kol kas nesiėmė.

Rusnės saloje, kur gyvena kelios dešimtys retų paukščių, stambių galvijų ar pieninių karvių ūkio savininkas, V. Balčiūno nuomone, tiesiog nusispjaus į aplinkosaugą, retus paukščius pasiųs velniop ir be baimės sulaukti sankcijų pradės intensyviai kultivuoti pievas, jas tręšti ir purkšti chemikalais.

„Natura 2000“ teritorijose pievas ir šlapynes tvarkantys ūkiai dažnai pravardžiuojami „sofos“ ūkininkais, paukštelių mylėtojais. Bet kas, jei ne tie „sofos“ ūkininkai iš pamario krašto per 2018 –2019 m. sausrų sezoną Skandinavijoje nušienavo visas pakampes ir eksportavo dešimtis tūkstančių tonų žolinių pašarų ir pakratų? Sovietmečio pramonės 60 tūkst. tonų per metus žolinių pašarų gamybos potencialas pamaryje niekur nedingo. Pievas galima greitai rekultivuoti – pasiekti Olandijos gamybos potencialą iš vieno hektaro“, – prognozavo V. Balčiūnas.

Žemdirbys piktinosi, kad Aplinkos ministerija ignoruoja tai, ką daro Žemės ūkio ministerija. Esą šios ministerijos apskritai beveik nesišneka, nebendradarbiauja: dažnai viena nežino, ką daro kita.

Prašo nurodyti iš žemėlapių „pašalintus“ sklypus

ŽŪIKVIC yra atsakingas už paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) ir jos sudedamųjų dalių – Kontrolinio žemės sklypų (KŽS) erdvinio duomenų rinkinio, pasėlių laukų duomenų bazės – kūrimą ir tvarkymą.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, KŽS erdvinių duomenų rinkinys yra tikslinamas vadovaujantis Techninių reikalavimų aprašu pagal naujausią ortofotografinę medžiagą, labai aukštos skiriamosios gebos palydovinius vaizdus, Nacionalinės mokėjimo agentūros patikrų vietoje matavimų duomenis ir pačių žemės ūkio veiklos subjektų aprašytus KŽS ribų pasikeitimus.

ŽŪM neigė, kad „Natura 2000“ teritorijose dirbamus plotus ŽUIKVIC šalina iš interaktyvių žemėlapių ir kad dėl to ūkininkai negali deklaruoti naudmenų.

„ŽŪIKVIC neredaguoja kitų institucijų pateiktų duomenų ir „neišmetinėja“ Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pateiktų duomenų, o juos skelbia paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS). ŽŪIKVIC nustato KŽS tinkamumą tiesioginėms išmokoms gauti“, – teigiama Alfa.lt atsiųstame ŽŪM rašte.

Vis dėlto ministerija neatmetė galimybės, kad kai kurie saugomose teritorijose esami plotai gali būti išnykę iš ŽŪIKVIC sistemos. „Prašome pateikti konkretų plotą, kad būtų galima išanalizuoti ir pateikti išsamų atsakymą dėl ploto išmetimo iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 programos (KPP) priemonių teritorijų“, – atsakyme redakcijai rašo ministerijos tarnautojai.

Pasak jų, teritorijas, kuriose galima prašyti paramos pagal KPP aplinkosaugos priemones, nustato, periodiškai atnaujina ir pateikia ŽŪIKVIC vaizduoti PPIS Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.

Žemės ūkio veiklos subjektai, siekdami dalyvauti šiose priemonėse, veiklas turi vykdyti ir žemės ūkio naudmenas deklaruoti Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros) nustatytuose plotuose. Šie plotai skelbiami PPIS elektroniniame žemėlapyje.

„Siekdami pateikti išsamesnį atsakymą, prašome pateikti konkrečius atvejus“, – rašo ŽŪM.

2020 02 11 11:52
Spausdinti