Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 31 d.


AVIACIJA
Lietuvos oro uostai ruošiasi pertvarkai: stabdys dalį projektų, keis valdymą
BNS

Koronaviruso pandemijai tęsiantis, tris oro uostus valdanti bendrovė  Lietuvos oro uostai ketina stabdyti Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtrą. Be to, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų valdymas nuo kitų metų pradžios bus centralizuotas. 

Įmonės teigimu, taip pat bus stabdoma dalis dar nepadėtų projektų, bus plėtojami tik visiškai paruošti ar jau pradėti įgyvendinti projektai, tarp jų – Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija ir Vilniaus oro uosto naujo išvykimo terminalo statyba. Tikimasi, kad jiems bus rastas finansavimas. 

Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio teigimu, pagrindinis įmonės tikslas – keleivių srautų grąžinimas į ankstesnį lygį. Tikimasi, kad 2021 metais jie sieks 50 proc. 2019 metų lygio.

„Daug vilčių teikia valstybių planai artimiausiu metu pradėti spartų masinį vakcinavimą bei stiprėjančios iniciatyvos vienodinti tvarką keliaujantiesiems, atsisakant saviizoliacijos ir ją keičiant testavimu“, – pranešime sakė M. Gelžinis.

Nuo sausio Lietuvos oro uostai sujungs dalį departamentų, bus atsisakoma atskirų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų vadovų – jų funkciją perims naujo Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovas, dabartinis Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.

Dabartinė vykdomoji Lietuvos oro uostų direktorė Laura Joffė vadovaus naujam Finansų ir administravimo departamentui. 

 M. Gelžinio teigimu, smukę keleivių srautai bei sąnaudų mažinimas lėmė ir darbuotojų atleidimą – jų skaičius susitraukė 25 proc. 

Nuo lapkričio įmonė jau atleido ar dar atleis 48 darbuotojus – aviacijos saugumo darbuotojus, ugniagesius-gelbėtojus ir vairuotojus. „Sodros“ duomenimis, įmonėje dabar dirba 573 žmonės.   

Lietuvos oro uostai jau metų pradžioje ėmėsi veiklos efektyvinimo, mažino sąnaudas, darbuotojai buvo prastovose, didelė jų dalis atlieka kelias funkcijas.  

Lietuvos oro uostai pirmąjį pusmetį patyrė 1,968 mln. eurų grynųjų nuostolių, pajamos buvo 11,665 mln. eurų (du kartus mažiau nei pernai). Vien aviacinės veiklos pajamos smuko 2,1 karto iki 7,263 mln. eurų. 

Šiuo metu lėktuvai iš Lietuvos ir į ją skraidina maždaug 32 kryptimis, tačiau šis skaičius nuolat kinta. Prieš metus buvo 80 krypčių. Bendras keleivių srautas per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu – smuko 88 proc., o skrydžių skaičius – 62 proc. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 12 17 11:15
Spausdinti