Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugpjūčio 10 d.
KRIZĖ
Lietuvos bankas ieško priešnuodžių prieš įmonių skolų grandines
BNS
Fotobankas
Marius Jurgilas.

Lietuvos bankas (LB) siūlo steigti specialų valstybinį fondą, kuris greitai suteiktų laikiną finansinę paramą dėl koronaviruso krizės sunkumų turinčioms ir bankų paskolų negaunančioms didelėms ir socialiai svarbioms įmonėms.

Centrinis bankas taip pat siūlo paskolomis tiesiogiai finansuoti perspektyvių smulkių ir vidutinių įmonių dėl karantino neapmokėtas sąskaitas. Šiuos siūlymus Vyriausybės darbo grupei verslo finansavimui spręsti antradienį pristatęs LB valdybos narys Marius Jurgilas BNS sakė, kad fondo steigimą nuspręsta svarstyti Vyriausybės pasitarime, o priemonė sąskaitoms apmokėti galėtų startuoti jau kitą savaitę.

Pasak M. Jurgilo, LB siūlomas fondas savo veiklos principu primintų lombardą – būtų skirtas paskutinės vilties finansavimui suteikti.

„Kas atsitinka, kai mes gyvenime susiduriame su situacija, kai niekas mumis netiki, o mes tikrai manome, kad reikia tik truputėlio lėšų ir galėsime atsistoti ant kojų? Kartais tenka eiti į lombardą, užstatyti savo auksinį laikrodį ir taip gauti pinigų, kurie padės išgyventi. Siūlomo valstybinio fondo idėja iš dalies į tai ir yra panaši – jei yra valstybei svarbūs strateginiai sektoriai, valstybė kaip paskutinis skolintojas sutiktų investuoti į šių įmonių veiklą“, – BNS aiškino M. Jurgilas.

Pasak jo, fondas galėtų skatinti tokias įmones leisti obligacijas, taip pat sudarytų galimybę investuoti į šių įmonių akcinį kapitalą.

„Tai būtų naudinga, nes jei tokios įmonės rudenį iš krizės išeitų su skolos akmeniu ant kaklo, jų atsigavimo tikimybė būtų labai maža. Tačiau jei tokia įmonė būtų rekapitalizuota, ji būtų net stipresnė, palyginti su kitais rinkos dalyviais“, – tvirtino M. Jurgilas.

Jo teigimu, tokį fondą galima greitai ir lengvai įsteigti, jis iškart pradėtų veikti, aiškus tokios veiklos reguliavimas. Fondo steigėja ir vienintelė akcininkė galėtų būti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).

Fondo steigimą turėtų finansuoti valstybė, tačiau vėliau jo veikloje galėtų dalyvauti ir privatus sektorius.

„Tokia struktūra leistų įsilieti kitiems instituciniams investuotojams ir pritraukti tokiu būdu lėšas. Numatoma, kad fondo pagrindinis investuotojas galėtų leisti obligacijas, kurias garantuotų Vyriausybė. Tokios struktūros leidžiamos obligacijos tiktų Europos centrinio banko (ECB) programai, kuri kaip tik ir yra skirta krizės padariniams švelninti“, – sakė M. Jurgilas.

Anot jo,  ECB programos apimtis yra 750 mlrd. eurų, iš kurių Lietuva galėtų pasinaudoti daugiau kaip 3 mlrd. eurų. 

Fondas investuotų į pagalbos prašančias įmones suteikdamas joms paskolas apyvartinėms lėšoms, pirkdamas rinkos (ir blogesnėmis) sąlygomis obligacijas ir akcijas. Pagal sumanymą paskolos turėtų būti suteikiamos per savaitę, obligacijos išleidžiamos ir nuperkamos per 2 savaites, akcijos – per 6–8 savaites.

Fondas investuotų iki 2020 metų pabaigos, investicijų trukmė – nuo 1 iki 6 metų. Siūloma nefinansuoti finansinių ir draudimo paslaugų, alkoholio ir tabako prekybos, nekilnojamojo turto sandorių, ginklų pardavimo verslo, loterijų ir lažybų.

Lengvatinės paskolos sąskaitoms apmokėti

Pasak M. Jurgilo, dėl karantino uždraudus tam tikras veiklas, sutriko atsiskaitymų grandinė, smulkios ir vidutinės įmonės negauna apmokėjimo už prekes ir paslaugas, o kredito įstaigų paskolos joms neprieinamas. Nedidelėms įmonėms „Invega“ galėtų padėti teikdama tikslines paskolas apmokėti jų sąskaitas.

„Mes stebime rinką ir matome, kad nukentėjo ne tik tiek verslai, kuriems valstybė dėl aiškių priežasčių uždraudė veikti, bet ir jiems prekes bei paslaugas teikusios įmonės. Pastarosios galbūt galėtų persiorientuoti ir toliau tęsti veiklą, tačiau susidūrė su neapmokėtomis sąskaitomis“,  – aiškino M. Jurgilas.

Jo teigimu, LB specialistai ir siūlo sukurti papildomą „Invegos“ administruojamą pagalbos priemonę, kuri ir būtų nukreipta tiekėjų sąskaitų apmokėjimui.

„Taip užkirstume galimybę susidaryti neapmokėtų skolų grandinei, kuri mus nugramzdintų į panašią situaciją, kurią turėjome 2008–2009 metais, kai vieni buvo skolingi kitiems ir nebežinojome, kur tai baigiasi“, – sakė M. Jurgilas.

Siūloma, kad „Invega“ skolintų įmonėms, kurios atitiktų tam tikrus kriterijus, įskaitant mokumo ir socialinio atsakingumo, ir kurių sąskaitos neapmokamos dėl karantino. Paskola būtų teikiama arba sąskaitą gavusiai, arba išrašiusiai įmonei (priklausomai, kuri kreipiasi).

Sąskaitą išrašiusiai įmonei būtų pervedamos lėšos, o dėl paskolos besikreipiančiai įmonei atsirastų skolinis įsipareigojimas. Idėjos autorių nuomone, maksimali paskolos suma priklausytų nuo įmonės dydžio ir galėtų siekti nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 03 31 17:50
Spausdinti