Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 20 d.


Lietuviai pirmauja Baltijos šalyse pagal papildomą darbą
BNS
(Pixabay nuotr.).

Lietuvos gyventojai yra labiausiai linkę dirbti papildomai Baltijos šalyse, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tai lemia pajamų ir santykių skirtumas.

52 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla. Latvijoje papildomai uždarbiavo 36 proc., o Estijoje – 46 proc. gyventojų. Pernai pusė Lietuvos gyventojų užsiėmė papildoma veikla, tuo metu Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje – 39 procentai. „Lietuvos gyventojai dažniau nei latviai ar estai bent dalį savo laisvalaikio skiria papildomas pajamas generuojančiai veiklai. Pagrindinė to priežastis – gyventojų pajamų bei būtinųjų išlaidų santykių skirtumas šiose šalyse“, – spaudos konferencijoje sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Lietuvos gyventojai dažniau nei latviai ar estai bent dalį savo laisvalaikio skiria papildomas pajamas generuojančiai veiklai.
Pasak jos, Lietuvoje papildomai dirbančių skaičius didėja būtent dėl noro užsidirbti daugiau, tačiau Estijoje gyventojus užsidirbti papildomai skatina biurokratijos mažinimas. „Iš esmės pagrindinės priežastys yra labai panašios: savirealizacija, papildomas uždarbis ir galimybės tai daryti paprastai. Sunku komentuoti Latvijos pavyzdį, nes ten nereikšmingi pokyčiai, bet Estijoje biurokratijos mažinimas skatina užsiimti papildomu verslu, o Lietuvoje dažniausiai tai lemia noras uždirbti daugiau“, – kalbėjo J.Cviklienė.
Sunku komentuoti Latvijos pavyzdį, nes ten nereikšmingi pokyčiai, bet Estijoje biurokratijos mažinimas skatina užsiimti papildomu verslu, o Lietuvoje dažniausiai tai lemia noras uždirbti daugiau.
Banko tyrimas parodė, kad 31 proc. Lietuvos gyventojų norėtų papildomai užsidirbti, bet jiems trukdo laiko stoka, nepalankūs įstatymai, mokesčiai ir biurokratinės kliūtys. J.Cvilikienė pridūrė, jog populiariausi būdai gauti papildomų pajamų Baltijos šalyse yra laisvai samdomų specialistų veikla, konsultavimas ir tokie su namų ūkiu susiję darbai, kaip namų tvarkymas, remonto ar taisymo paslaugos bei vaikų priežiūra. Dar yra populiaru prekiauti savo užaugintomis ir surinktomis sodo, daržo ar miško gėrybėmis.
Lietuvos gyventojai dažniau užsiima papildomu darbu, tačiau didžiausią atlygį už tokią veiklą gauna Estijoje gyvenantys žmonės.
Anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, nors Lietuvos gyventojai dažniau užsiima papildomu darbu, tačiau didžiausią atlygį už tokią veiklą gauna Estijoje gyvenantys žmonės. Tyrimas parodė, kad iki 50 eurų per mėnesį Lietuvoje uždirba 35,9 proc. papildomai dirbančių žmonių, Latvijoje – 33,3 proc., o Estijoje – 27,4 procento. Iki 100 eurų Lietuvoje uždirbo 19 proc., Latvijoje – 16,7 proc., o Estijoje – 17,6 procento. Tuo metu iki 200 eurų per mėnesį Lietuvoje uždirbdavo 15,7 proc. papildomai dirbančiųjų, Latvijoje – 12,4 proc., Estijoje – 21,1 procento. Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto bendrovė SKDS šių metų balandžio mėnesį. Jame dalyvavo 1007 respondentų Lietuvoje, 1005 Latvijoje ir 1010 Estijoje, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
2017 06 13 14:37
Spausdinti