Meniu
Prenumerata
antradienis, balandžio 7 d.
PASAULIO EKONOMIKA
Kas pavojingiau: koronaviruso šokas ar 2008-ųjų pasaulinė finansų krizė?
IQ

Koronaviruso protrūkis, kuris paralyžiavo viso pasaulio ekonomiką, jau yra lyginamas su pasauline 2008–2009 m. krize. Tačiau kai kuriuose sektoriuose virusas jau padarė daugiau žalos nei bet kada anksčiau istorijoje.

Portalo DW teigimu, kalbos apie recesiją, pjautynės akcijų rinkose, valstybių ir centrinių bankų didinamos išlaidos puikiai primena mums prieš daugiau nei dešimtmetį vykusią situaciją. Pandemija, jau nusinešusi tūkstančius gyvybių, uždarė namuose milijonus žmonių ir sustabdė pasaulinį prekybos tinklą, ypač dėl pasaulio fabriku vadinamos Kinijos nusiaubimo.

Nors daugelis šią situaciją lygina su praėjusia finansų krize, daugelis ekspertų nesitiki, kad dabartinė krizė bus tokia kritiška ir pasaulio ekonomika turėtų atsigauti jau antroje metų pusėje, aišku, jei viruso protrūkis nuslūgs. Tačiau jau dabar šis koronavirusas sudavė dar niekad neregėtą smūgį avialinijų sektoriui ir naftos rinkoms. 

Nutupdyta ant žemės

Aviacijos sektorius, kuris ir taip buvo gan prastos būklės dėl milžiniškos konkurencijos, kainų karo ir prastos finansinės situacijos, gavo papildomą pasaulinės pandemijos smūgį, kuri iš esmės visame pasaulyje sustabdė keliones oru ir taip daugeliui avialinijų grasina bankrotu. „British Airways“ vadovas Alexas Cruzas šią situaciją apibūdino kaip „pasaulinio masto krizę, kurios mes dar niekad nesame patyrę“.

„Kai kurie mūsų aviacijos srityje išgyveno pasaulinę finansų krizę, SARS protrūkį ir Rugsėjo 11-osios teroro išpuolį. Tačiau kas vyksta būtent dabar dėl COVID-19 yra daug rimčiau nei bet kuris iš tų ankstesnių įvykių“, – rašoma vadovo pranešime savo darbuotojams.

Dėl šios krizės kai kurios žinomos skrydžių bendrovės jau prašo valstybės pagalbos, kad sugebėtų išgyventi šią turbulenciją.

Pixabay
Milžinai tupi ant žemės.

„Kai mes matome gerai įsitvirtinusias oro bendroves kaip „Lufthansa“ pranešant apie valstybės pagalbos poreikį, tada mes suprantame, kad reikalas išties yra blogas, – portalui DW komentavo konsultacijų įmonės „Ascend Flightglobal“ vadovas Robas Morrisas. – Akivaizdu, kad kiekvienai oro vežėjai 2020 m. tikslas bus išgyventi krizę. Aš baiminuosi, kad bus daug įmonių, kurioms to pasiekti nepavyks ir artimiausiu metu mes tikrai išvysime kai kurias gerai žinomas bendroves žlungant.“

Kam kenkia pigi nafta?

Naftos rinkų padėtis ne ką geresnė. Dėl laikino draudimo keliauti, gamyklų uždarymo ir kitų priemonių suvaldyti viruso plitimą pasaulinis naftos suvartojimas turėtų kristi labiausiai per visą istoriją.

Portalo „Bloomberg“ spėjimu, šis naftos paklausos mažėjimas gali laisvai pralenkti 1 mln. barelių per dieną kritimą, užfiksuotą per 2008–2009 m. krizę. Sudėtinė problema rinkoje yra ir vis dar Saudo Arabijos pradėtas bei besitęsiantis kainų karas, rinką užpildant milžinišku kiekiu pigios naftos. Vien per šiuos metus kainos krito 50 proc.

„2008–2009 m. mes turėjome paklausos šoką, todėl buvo pradėtos kaupti atsargos. Dabar, atrodo, bus suduotas didesnis smūgis, nes kol kas yra labai daug nežinomybės, pirmiausia ne tik dėl paklausos, bet ir dėl pasiūlos, – teigė „JBC Energy“ energetikos rinkos analitikas Philipas Jonesas-Luxas. – Rinka, atrodo, ruošiasi „žemesnės kainos ilgiau“ scenarijui, tačiau dabartinė rinka ir perspektyvos yra jau per toli, kad tinkamai tam pasiruoštų, todėl pamatysime pakankamai daug žalos, jei kainos išliks apie 30 dolerių už barelį.“

Finansų sektorius saugesnis

Nekilnojamojo turto rinka, kuri buvo paremta pigiomis bankų paskolomis, buvo pats 2008–2009 m. krizės epicentras. Sprogstantys NT burbulai JAV ir kitose valstybėse parklupdė neturėjusius pakankamai kapitalo išsilaikyti didžiuosius pasaulio bankus ant kelių. Tada bankai sumokėjo gan rimtą kainą už bandymus lengvai pasipelnyti, siūlydami prastoje finansinėje padėtyje esantiems žmonėms paskolas. Tačiau šį kartą bankų padėtis daug geresnėje padėtyje dėl padidinto rinkos reguliavimo.

„2008–2009 m. krizė buvo daug aštresnė pasaulio finansų sistemai, nes ji buvo gerokai trapesnė. Bankai nebuvo tada pakankamai gerai apsirūpinę kapitalu, – teigė „IHS Markit“ vadovė Sara Johnson. – Nors šiandien kyla baimių dėl kylančio nefinansinio sektoriaus skolos lygio, aš sakyčiau, kad problemos ne tokios baisios kaip 2008–2009 m.“

Tačiau bankai, ypač Europoje, yra tie, kuriems vis sunkiau sekasi būti pelningiems ypač mažų palūkanų normų aplinkoje ir jie nujaučia galimas problemas. Jie ruošiasi toliau mažinti palūkanas ir paskolų netesyboms.

Ekspertai taip pat pabrėžia galimas Italijos, kuri šiuo metu bando suvaldyti koronaviruso protrūkį, valstybinės skolos netesybas. „Bloomberg“ duomenimis, Europos bankai šiuo metu yra apsiėmę daugiau nei 446 mlrd. eurų Italijos viešojo ir privataus sektoriaus skolos. 

Pasaulio ekonomika sveikesnė

JAV skolintojo „Lehman Brothers“ bankrotas 2008 m. smogė skaudžiausią smūgį pasaulio ekonomikai nuo pat „Wall Street“ griūties 1929 m. Stabili, bet skausminga ekonomikos recesija lėmė 1,8 proc. ekonomikos susitraukimą 2009 m., palyginti su 4,3 proc. augimu dar 2007 m. Milijonai darbo vietų buvo prarasta, o tai pakenkė ir bendram vartojimui. Nors, remiantis JT duomenimis, dabartinė krizė šiais metais gali kainuoti pasaulio ekonomikai iki 2 trln. dolerių, ji vis tiek neturėtų pastūmėti pasaulio į recesiją.

„Mūsų požiūriu, tai turėtų būti daug laikinesnis šokas, kuris turės daug mažesnes neigiamas pasekmes pasaulio ekonomikai nei pasaulinė finansų krizė, – teigė makroekonominių tyrimo centro „Oxford Economics“ vadovas Benas May’us. – Nėra taip, kad tie pinigai, kurių jūs dėl baimės pasigauti virusą neišleisite šiandien, dings amžiams. Labai tikėtina, kad juos išleisite vėliau, na, nebent jei atsitiks kas nors  blogo. Kai pasižiūri į ankstesnius viruso protrūkius ar gamtinių stichijų atvejus, galima matyti, kad išlaidų galiausiai vėl vėliau atsiranda.“

Pixabay
Volstrytas mažesniame pavojuje?

Koronavirusas negalėjo ateiti blogesniu tarptautinei prekybai laiku nei dabar, ypač kai pasaulis pamažu atsigavo po didžiausių ūkių – Kinijos ir JAV – nesutarimų. Tačiau šis smūgis vis tiek nėra toks baisus kaip prieš 10 metų.

„Pasaulinė finansų krizė buvo sukelta vidinių ekonominės sistemos problemų kaip didelis kapitalo atsargų iškraipymas kai kuriose valstybėse ir per didelis įsiskolinimo lygis. Šios dvi krizės priežastys yra daug sunkiau pataisomos nei tai, su kuo mes turime reikalų dabar – stiprų pagrindą turinčių gamybos grandinių strigimu, – teigė Kylio instituto pasaulio ekonomikai vadovas Stefanas Koothsas. – Taigi, net jeigu koronaviruso krizė atves iki gilaus gamybos sustojimo, išlipti iš krizės anksčiau bus lengviau nei pasaulinės finansų krizės metu.“

2020 03 18 09:42
Spausdinti