Maisto produktus gaminantiems ūkininkams itin svarbu tiesiogiai bendrauti su produkcijos pirkėjais
Liepos 12–rugsėjo 10 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) rinks paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 7 mln. eurų.
Žemės ūkio ministro įsakymu gegužės pabaigoje patvirtintose priemonės įgyvendinimo taisyklėse įtvirtinti pakeitimai, susiję su regioninio lygmens logistikos centrų kūrimu, patikslinta paramos suma vienam projekto grandinės dalyviui, papildytas tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas, pakoreguoti prioritetiniai atrankos kriterijai.
Parama pagal šią veiklos sritį skiriama žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje bendradarbiaujantiems ūkio subjektams, kuriantiems ir vykdantiems trumposios tiekimo grandinės veiklą. Paraiškos gali būti teikiamos tik kartu su partneriais, kurie su pareiškėju turi dalyvauti projekte, jį įgyvendinti ir finansuoti.
Naujai patvirtintose taisyklėse numatyta, kad steigiantiems regioninio lygmens logistikos centrą parama teikiama atsižvelgiant į pareiškėjo patirtį vykdant trumposios tiekimo grandinės veiklą. Parama teikiama, jei logistikos centras bus įkurtas besiribojančios su miestu savivaldybės, kurioje nuolatinis gyventojų skaičius yra ne mažesnis kaip 149 tūkst., teritorijoje.
Logistikos centras turi veikti didesniu nei vienos savivaldybės lygiu – realizuojama produkcija turi būti tiekiama kelioms savivaldybės viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms, įmonėms, pirkėjams.
ES parama pagal šią veiklos sritį jau pasinaudoję ūkininkai džiaugiasi sustiprinę verslą – parama jiems padėjo steigti naujas ekologinių produktų parduotuves ir teikimo centrus, rasti naujų klientų ir tęsti veiklą iš savarankiškai uždirbamo pelno.
Atidarė parduotuves Vilniuje ir Klaipėdoje
„Mūsų filosofija tokia, kad mes produktą auginame, perdirbame ir norime jį pristatyti žmogui patys. Be jokių operatorių, logistikos centrų ir kitų tarpininkų“, – priežastį, paskatinusią teikti paraišką gauti ES paramą, įvardijo bendrovės „Du medu“ projekto vadovas Vytautas Račickas.
Tokios filosofijos augindami ir realizuodami produktus jau 25 metus laikosi Račickų šeimos – tėvo Jono ir sūnaus Vytauto – įmonė, veikianti Purvininkų kaime, Išlaužo seniūnijoje, Prienų rajone. „Ta priemonė tiesiog atitiko mūsų lūkesčius. Galbūt todėl ją ir įgyvendinome taip sėkmingai“, – šypsojosi V. Račickas.
Račickų šeima augina ekologines daržoves, grūdus, mala miltus, iš jų kepa ekologinę duoną, sausainius.
Iš NMA gautus 120 tūkst. eurų ūkininkai investavo į prekybos vietas – įkūrė dvi ekologinių maisto produktų parduotuves. NMA ūkininkams vienus metus kompensavo patalpų nuomos mokestį ir dalį darbuotojų atlyginimo.
„Tai tikrai puiki parama, kai turi garantiją, kad nepristigsi lėšų. ES finansavimas – tai stiprus užnugaris. Įkūrėme naujas parduotuvėles Klaipėdoje ir Vilniuje, vieną parduotuvę jau turėjome Kaune“, – pasakojo V. Račickas.
Ūkininkas su šeima augina ekologinius ir perdirba ekologiškus produktus, todėl plėtra į kitus miestus suteikė galimybę didesniam skaičiui žmonių parodyti savo gaminius, papasakoti, kuo jie skiriasi nuo kitų panašių produktų, kodėl kainuoja brangiau. „Mums labai svarbu konsultuoti žmones. Daug kas klausia, ar tikrai taip yra, kaip sakome, ar nemeluojame. Žmonės produkciją pamėgo, ateina į krautuvėlę – joje parduodame tiek savo, tiek kitų ūkininkų ekologinius produktus. Klientų ratas plečiasi“, – teigė V. Račickas.
Ekologinė duona ir moliūgų sėklos
Pagrindinis į naujas parduotuves tiekiamas produktas yra ekologinė duona, pagaminta iš pačių ūkininkų išaugintų ekologinių rugių, ir ekologiškų aliejinių moliūgų sėklos. Be šių išskirtinių produktų, kuriuos miesto pirkėjai ypač vertina, naujose parduotuvėse Vilniuje ir Klaipėdoje galima rasti kitų ūkininkų išaugintų ekologinių uogų ir daržovių, o netrukus bus pasiūlytas ir Vytauto tėvo Jono spaudžiamas moliūgų aliejus. „Tai labai skanus aliejus, išskirtinio skonio, juo tinka gardinti raugintų kopūstų ir kitas salotas. Ir spalva jo įspūdingai žalia, ir maistinė vertė didelė, tai stebuklas – tikrai“, – tikino V. Račickas.
Paraiškos pagal šią veiklos sritį teikiamos kartu su partneriais, kurie su pareiškėju turi dalyvauti projekte, jį įgyvendinti ir finansuoti. „Mūsų partneriai – ūkininkai, auginantys ir perdirbantys ekologinius produktus – uogienes ir kitus. Mes populiariname jų produktus, jie – mūsų prekybos vietas“, – sakė V. Račickas.
Ekologinių produktų gamintojas mano, jog didžiausias ES lėšomis įgyvendinto projekto pranašumas, kad ūkininkai gali tiesiogiai bendrauti su savo pagamintų produktų pirkėjais, sužinoti jų nuomonę ir pageidavimus. „Ta informacija mums labai svarbi. Tokia ir buvo mūsų filosofija – ne padėti produktą prekybos tinkle, kur jis negali apie save pakalbėti, kur niekas pirkėjo nepakonsultuos, kur jis prapuls tarp gausybės kitų prekių“, – didžiausią priemonės pranašumą įvardijo V. Račickas.
Jis linki, kad trumpose tiekimo grandinėse Lietuvoje atsirastų kuo daugiau žemės ūkio produktų augintojų ir perdirbėjų. Įsukti verslą jiems kaip tik ir padėtų reikšminga ES parama.
Tiekia produktus vaikų darželiams
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narių įsteigtam kooperatyvui BIO LEŪA ES parama padėjo atverti vertingo maisto namų „Rupūs miltai“ duris Kaune.
BIO LEŪA pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ gavo 125 tūkst. eurų. Už paramos lėšas kooperatyvas išsinuomojo patalpas, iš kurių šiuo metu vykdomas Lietuvos ekologinių ūkių produkcijos tiekimas. Vertingo maisto namuose „Rupūs miltai“ veikia mažmeninė parduotuvė ir organizuojama nuotolinė e. prekyba, produktai išvežiojami pagal užsakymus į kitus mažmeninius taškus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitur.
BIO LEŪA direktorius Nikolajus Dubnikovas pasakojo, kad kooperatyvo nariai nuo pat įsisteigimo siekė kuo plačiau teikti ekologinius produktus Lietuvos maisto vartotojams, tačiau jų pagrindinis tikslas – tiekti ekologinius produktus viešojo maitinimo ir ugdymo įstaigoms.
Šiemet BIO LEŪA pradėjo tiesiogiai ir per tarpininkus tiekti ekologinius maisto produktus vaikų darželiams. Pasak N. Dubnikovo, BIO LEŪA unikalus tuo, kad gali pasiūlyti platų produktų asortimentą, nes į kooperatyvą yra susibūrę įvairių produktų augintojai ir perdirbėjai.
Kooperatyvo nariai – 40 ūkininkų – augina, perdirba ir realizuoja ekologinę jautieną, veršieną, ėrieną, vištieną, įvairius grūdų ir pieno produktus, daržoves, uogas ir kt. „Kartu su partneriais galime pasiūlyti beveik visų Lietuvoje auginamų ekologinių produktų asortimentą“, – sakė N. Dubnikovas.
Šiuo metu didžiausią BIO LEŪA apyvartos dalį sudaro ekologinių produktų tiekimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. N. Dubnikovo nuomone, be ES paramos galbūt ir nebūtų pavykę įgyvendinti šio projekto, nes kooperatyvas nesijautė finansiškai stiprus – jo pajininkai investuoja į savo valdas ir yra susaistyti kitų finansinių įsipareigojimų.
Prašys paramos logistikos centrui
Ekologinę žemės ūkio produkciją gaminantis ir realizuojanti žemės ūkio kooperatinė bendrovė ketina dalyvauti ir naujame NMA paraiškų teikimo pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ etape.
Šįkart BIO LEŪA sudomino galimybė gauti ES paramą regioninio lygmens logistikos centrui kurti. „Norėtume sukurti sistemą su logistika, maršrutų, sandėlių valdymu. Dabartinio mini logistikos centro Kaune, iš kurio vykdome veiklą, galimybės yra ribotos. Norėtume plėstis toliau“, – sakė N. Dubnikovas.
Kooperatyvo vadovas neabejoja ES lėšomis skatinamų trumpų tiekimo grandinių vietos rinkose nauda. Šios grandinės padeda ūkininkams ne tik patiems gaminti, perdirbti ir realizuoti produktus, bet ir dalyvauti skirstant pelną. Taip išvengiama tarpininkų, kurie paprastai nusigriebia pagrindinę maisto produktų tiekimo grandinės pelno dalį.
„Kooperatyvo nariai ūkininkai siekia ne tik auginti, bet ir realizuoti užaugintą ar perdirbą aukštos kokybės žemės ūkio produkciją, kad tiekimo grandinė nuo ūkininko iki vartotojo būtų kuo trumpesnė“, – aiškino N. Dubnikovas.
Kooperatyvo vadovas mano, kad galiausiai laimi ir vartotojas, nes eliminavus tarpininkus mažėja galutinė kaina, o pirkėjus pasiekia švieži žemės ūkio ir maisto produktai. Visus atrankos kriterijus ir kitą aktualią informaciją galima rasti www.nma.lt
