Meniu
Prenumerata

penktadienis, birželio 5 d.
KRIZĖ
Gyventojų nerimas dėl ateities šiemet neleis atsigauti prekybai
BNS
Fotobankas
Laikai be socialinės distancijos.

Vyriausybės sprendimas atlaisvinti dalį suvaržymų mažmeninei prekybai ir paslaugų verslui yra žingsnis teigiama kryptimi, tačiau tai nepadės išvengti šio verslo nuosmukio, teigia ekonomistai. 

Tam įtakos turi ir gyventojų elgsenos pokyčiai – jiems nerimą kelia tiek koronaviruso plitimas, tiek mažėjančios pajamos.

Tuo metu Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė tikina, kad stambiems prekybininkams daromos didesnės išimtys nei smulkiam verslui, ji taip pat piktinasi, kodėl neleidžiama atnaujinti prekybos turgavietėse.

Mažmeninės prekybos smukimo neišvengsime

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, suvaržymų atlaisvinimas leis sumažinti šių metų mažmeninės prekybos nuosmukį, tačiau būtų labai naivu tikėtis, kad jo visiškai pavyks išvengti.

„Mes iš turimų duomenų matome, kad pirmosios balandžio savaitės buvo labai prastos visam mažmeninės prekybos sektoriui, išskyrus didžiuosius prekybos tinklus ir vaistines – iš esmės tuos, kurie ir galėjo dirbti. Dabar jų gretos išsiplės ir tai leis sumažinti metinį smukimą, bet reikia būti labai dideliu optimistu norint tikėti, kad mažmeninė prekyba grįžtų į ankstesnę padėtį“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Anot jo, kovą mažmeninės prekybos smukimas galėjo būti apie 10 proc., tuo metu balandį ir gegužę gali siekti apie 20 procentų.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymėjo, kad suvaržymų atlaisvinimas visų pirma turės teigiamos įtakos smulkioms ir vidutinėms įmonėms regionuose.

„Tai tikrai sumažins spaudimą smulkiems ir vidutiniams regionų verslininkas, kurie skirtingai nei stambus verslas neturi galimybių, pavyzdžiui, pereiti prie internetinės prekybos. Manau, kad šis žingsnis galėjo būti žengtas gerokai anksčiau arba didžiosios dalies tokių įmonių veikla galėjo būti iš viso neribojama“, – BNS teigė Ž. Mauricas.

Tačiau, anot jo, didelės įtakos ekonominei padėčiai šis sprendimas neturės, nes nuosmukį patiria ir griežtų karantino priemonių netaikančios šalys – pavyzdžiui, Švedija ar dalis JAV valstijų.

„Tai parodo XXI amžiaus ekonomikos silpnumą, nes mes realiai turime emocijų ekonomiką ir joms pasikeitus viskas taip pat keičiasi. Kai prasideda smukimas jo suvaldyti nebegali nei vyriausybės, nei centriniai bankai, nes gelbėjimui ketinamos skirti sumos yra menkos, palyginti su ilgalaike žala“, – aiškino Ž. Mauricas.

Didelę įtaką daro gyventojų elgsenos pokyčiai

Pasak „Luminor“ ekonomisto, kol panika dėl koronaviruso nesibaigs, pirkėjų srautai išliks sąlyginai nedideli.

„Tą, matyt, supranta ir dalis verslo. Todėl esminis tikslas yra įtikinti gyventojus, kad arba grėsmė yra nedidelė, kas nėra visiškai neteisinga, arba tos grėsmės nebėra. Tik tada galime tikėtis proveržio apyvartų atsigavime“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

Anot jo, tą rodo ir ankstesnės SARS viruso epidemijos pavyzdys, kai Honkonge, kuris 2003 m. birželį buvo paskelbtas nugalėjusiu virusą, didžiųjų prekybos ir pramogų centrų apyvartos atsigavo tik metų pabaigoje arba 2004-ųjų pradžioje.

T. Povilauskas taip pat pabrėžė, kad gaivinant ekonomiką labai daug priklausys ir nuo gyventojų elgsenos.

„Žmonėms svarbu jausti, kad tuoj bus geriau. Kol tas jausmas, nors ir blėstantis, yra, jis skatina žmones sugrįžti į parduotuves ir vartoti, tačiau kuo ilgiau situacija negerės, tas jausmas nyks, juo labiau ir žmonių pajamos mažės. Bet jei susirgimų mažės ir mes gegužės antroje pusėje sugebėtume grįžti į padoresnį gyvenimą, vartojimo smukimas tikrai nebūtų toks skaudus“,  – prognozavo SEB ekonomistas.

Tačiau, anot jo, jei atlaisvinus suvaržymus susirgimų skaičius pradėtų drastiškai didėti ir karantino sąlygos būtų vėl sugriežtintos, tiek verslas, tiek gyventojai patirtų didelį smūgį.

„Čia jau turėtume labai didelį mąstymo pokytį. Nežinau, kiek verslo galėtų išgyventi antrą uždarymą, taip pat kyla klausimas, ką turėsime daryti rudenį, kai gali užgriūti nauja koronaviruso banga. Tai jau juodasis scenarijus, kai reikės labai drastiškų veiksmų, kad neprasidėtų vagystės ir kiti labai negeri dalykai“, – teigė T. Povilauskas.

Vasara paslaugų sektoriui bus sunki

Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad palengvinimas verslui reikalingas ir įmonės kuo skubiau mėgins juo naudotis, tačiau vertėtų vengti papildomų sąlygų, pavyzdžiui, lauko įėjimo reikalavimo, o daugiau iniciatyvos suteikti pačioms įmonėms, pasitikėti jų sąmoningumu. 

„Jeigu vertiname per ekonomikos ir verslo prizmę, tai, be abejo, palengvinimai duoda efektą, nes dalis žmonių jau gali pretenduoti į kažkokias pajamas, ko iki šiol nedarė. (...) Būtų tikrai turbūt logiškiau surašyti sąlygas, kad vienu metu gali būti, tarkime, vienas žmogus, laikytis tam tikro atstumo, dėvėti kaukę, būtų padėta dezinfekcinio skysčio, ir tada verslas galėtų pats įvertinti, ar jis sugeba užtikrinti tokias sąlygas, ir tada nereikėtų dalinti privilegiją, dirbti ar nedirbti“, – BNS sakė M. Dubnikovas. 

Anot jo, kaip greitai galės atlaisvintas verslas grįžti į įprastas vėžes, priklausys nuo verslo pobūdžio, bet tai bus mėginama padaryti kuo greičiau. 

„Tik nuo verslo priklauso. Bet reikia suprasti, kad šiandien verslas yra panardintas į komos būseną ir jis tikrai nori iš jos grįžti (...) Tai, be abejo, reikia padaryti saugiai“, – sakė M. Dubnikovas. 

Finansų analitiko teigimu, didelis iššūkis verslui taps paklausos mažėjimas, kurį nulems tiek vartotojų atsargumas viruso akivaizdoje, tiek taupumas. Tad nors verslas stengsis atnaujinti veiklą kuo greičiau, vartotojo ir paslaugos teikėjo grandinės atkurti taip greitai nepavyks.

„Nes reikia suprasti, kad žmonės, nepaisant to, ką jiems sakys televizorius, jie saugosis dviejų dalykų. Viena, tikrai yra baimė dėl vis egzistuojančios rizikos apsikrėsti virusu. Bet dar didesnė baimė, manau, matant prastovas, matant po tūkstantį atleidžiamų žmonių per dieną, – baimė dėl asmeninių finansų bus didesnė ir tikrai nebūtinų paslaugų, tos, kurios nereikalingos pragyvenimui, na, tikrai bus atsisakyta. Šita vasara paslaugų sektoriui Lietuvoje bus tikrai prasta“, – sakė M. Dubnikovas. 

Vis dėlto, pasak jo, atrodo, kad Lietuva įžengė į epidemijos piko stadiją ar net iš jos išeina, tad ir situacijos valdymo estafetę iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) turėtų perimti Finansų ministerija. M. Dubnikovo žodžiais, SAM jau atliko savąjį „sunkiosios artilerijos“ vaidmenį ir jos priemonės negali tęstis per ilgai, nes „sugriovimai bus per dideli“. 

Smulkūs prekeiviai yra diskriminuojami

Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės Zitos Sorokienės, valdžios požiūris į verslo subjektus yra nevienodas. Ji mano, kad prekybos suvaržymai turgavietėse yra diskriminaciniai. 

„Visuose didžiuosiuose prekybos centruose, net ir „Depo“, visur vyksta prekyba, tačiau turgavietėje, kur lauko teritorija, vietos daugiausiai, žmonės prekiauja ir palapinėse, laikinuose kioskeliuose, jiems yra negalima“, – BNS sakė Z. Sorokienė. 

Pasak jos, šiuo metu ypač aktuali prekyba augalais ir sėklomis, kurią Vyriausybė leido tam skirtose vietose lauke, tačiau kažkodėl jais negalima prekiauti turgavietėse. Anot Z. Sorokienės, augalų daigais, sėklomis ir medeliais prekiaujantys ūkininkai įprastai užimdavo apie pusę vietų turgavietėse.

„Kokios yra priežastys neleisti turgavietėse pardavinėti ūkininkams medelių, net neturime jokių argumentų. Jei juridinis asmuo parduos prekybos didžiuliame centre medelius, augalus, kuo skiriasi nuo tos vietos turgavietė?“ – svarstė smulkaus verslo atstovė.

„Turgavietės viską turi, užtvertos teritorijos, įėjimai ir išėjimai yra, prie vartų ir dabar maistą prekiaujant yra dezinfekciniai skysčiai, kiekvienas jį turi savo darbo vietoje. Ir kaukes, ir pirštinės, viso yra laikomasi, bet vistiek negalima. Išimtys yra tik stambesniam verslui, o ne smulkesniam“, – pridūrė ji. 

Anot Z. Sorokienės, turgavietėse įprastai prekiauja mažiausiai 70 tūkst. smulkių verslininkų ir ūkininkų. 

Vyriausybė po mėnesį trukusių suvaržymų trečiadienį leido kai kuriems verslams atnaujinti veiklą. Palengvinimai verslui galioja su sąlyga, jog bus paisoma saugumo, priešingu atveju numatomos sankcijos, o suvaržymai gali sugrįžti. 

Vėl gali dirbti ne maisto parduotuvės, turinčios atskirą įėjimą iš lauko. Atnaujinti veiklą gali visos smulkios remonto, buities paslaugų įmonės, įskaitant ir veikiančias didžiuosiuose prekybos centruose.

Parduotuvės ir paslaugų vietos turės reguliuoti klientų srautus – užtikrinti 10 kvadratinių metrų plotą vienam žmogui arba vienu metu aptarnauti tik vieną pirkėją, o paslaugų įmonėse tiesioginis kontaktas su klientu turi trukti ne ilgiau kaip 20 minučių.  

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 04 16 14:00
Spausdinti