Meniu
Prenumerata
antradienis, balandžio 7 d.
VERSLO ISTORIJA
„Grigeo Klaipėda“: turtinga, bet liūdna istorija
Arvydas Jockus
Fotobankas
„Grigeo Klaipėdos“ pirmtakas

Taršos skandalo išgarsinto Klaipėdos kartono fabriko savininkai – nuo Hanoverio pirklių iki garsiausių Lietuvos verslininkų

Kas sieja Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos įkūrėją Antaną Bosą, bendrovės „Hanner“ pagrindinį akcininką ir valdybos pirmininką Arvydą Avulį, Vakarų medienos grupės valdybos pirmininką Sigitą Paulauską, didmeninės prekybos ir logistikos milžinės „Sanitex“ antruoju asmeniu laikomą verslininką Saulių Butkų, buvusį investicinės bendrovės „Avestis“ valdybos pirmininką, buvusios „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos pirmininką ir Registrų centro valdybos narį Šarūną Kliokį bei pastarojo verslo partnerį ir informacinių technologijų grupės „Alna“ vadovo ir savininko Tomo Milaknio žentą Rytį Jakaitį?

Visi šie žinomi ir įtakingi verslininkai įvairiu laiku dirbo šių metų sausį taršos skandalo epicentre atsidūrusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ (buvusio „Klaipėdos kartono“) valdybose, o kai kurie jų uostamiesčio fabriko valdymo organams ir vadovavo.

„Klaipėdos kartono“ valdybų nariais taip pat yra buvę pirmosios privačios uosto įmonės „Bega“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis, „Begos“ komercijos direktorius ir valdybos narys Eugenijus Rimantas Petrauskas, konsultacijų bendrovės „Ad ventum“ steigėjas ir vadovas, Valstybinės miškų urėdijos valdybos narys, anksčiau dirbęs valstybės įmonių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir „Oro navigacija“ valdybose Normantas Marius Dvareckas ir kiti žinomi verslininkai.

Buvusios Vokietijos imperijos verslininkų iš Hanoverio įkurtas Klaipėdos kartono fabrikas Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo visiškai nugyventas, o per pastaruosius tris dešimtmečius ne kartą keliavo iš rankų į rankas, kol galiausiai tapo „Grigiškių“ įmonių grupės savininko Gintauto Pangonio nuosavybe.

Fabriką prikėlė A. Bosas su kompanija

Žlugus SSRS ant bankroto ribos atsidūrusią įmonę 1994 m. rugsėjį įsigijo privatizavimo konkursą laimėjusi Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija.

Naujos akcinės bendrovės „Klaipėdos kartonas“, kuri įkurta reorganizavus Klaipėdos valstybinį kartono kombinatą, steigėjais ir stebėtojų tarybos nariais tapo A. Bosas, A. Kuzmarskis, S. Paulauskas, E. R. Petrauskas ir Rimantas Jonas Bieliauskas.

Steigiant naują įmonę buvo suformuotas 6,633 mln. litų įstatinis kapitalas. Tų pačių metų spalį indeksavus ilgalaikį turtą ir nebaigtus kapitalinius darbus bendrovės įstatinio kapitalo vertė padidinta iki 58,786 mln. litų.

Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos įkūrėjas ir prezidentas A. Bosas pasakojo, kad privatizavimo konkursą laimėjęs „Klaipėdos kartono“ verslo planas niekuo ypatingu neišsiskyrė. Esą tuo metu visa korporacijos verslo filosofija buvusi paprasta – pigiai supirkti bankrutuojančias įmones, jas prikelti ir pelningai parduoti.

„Bankroto būsena, – taip trumpai tuometį pirkinį apibūdino A. Bosas. – Mes gamyklą pakėlėme. Toks mūsų darbas – perkame bankrutuojančią įmonę. Padarome veikiančią, parduodame, nuperkame kitą. Ir „Klaipėdos kartonas“ taip, ir „Smeltė“, ir „Klaipėdos mediena“ – visos įmonės taip padarytos.“

Atkūrus nepriklausomybę daugelis buvusių sovietinių įmonių Lietuvoje buvo nugyventos, nes subyrėjus SSRS prarado buvusias rinkas, o naujų užsakymų neturėjo. Produkcijos kokybė gerokai atsiliko nuo Vakarų standartų.

Iki privatizacijos Klaipėdos kartono kombinatas neteko daug turto ir pajėgumų. Taikydamiesi prie naujų sąlygų naujieji įmonės savininkai visiškai atsisakė pluoštinių medžiagų (celiuliozės ir medienos masės) gamybos, likvidavo nerentabilius padalinius, sumažino darbuotojų skaičių. „Darėme viską, kad pakeltume įmonę: mažinome kaštus, didinome apimtį, ieškojome naujų rinkų“, – prisiminė A. Bosas.

Pastatė valymo įrenginius Dumpiuose

Maždaug po dešimtmečio Registrų centrui pateiktoje „Klaipėdos kartono“ 2003 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad, įdiegus naujas technologijas ir pažangius darbo organizavimo metodus, buvo atleistas 51 darbuotojas, tačiau likusiųjų vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 11 proc. ir sudarė 1420 litų (411 eurų).

Bendrovės produkcijos pardavimo mastas tuomet buvo didžiausias per visus veiklos metus. Parduotos produkcijos ir suteiktų paslaugų vertė siekė 70,6 mln. litų (20,45 mln. eurų). Maždaug 62 proc. produkcijos parduota užsienyje (Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Graikijoje ir Didžiojoje Britanijoje).

Vis dėlto 2003 m. grynasis pelnas vietoj planuotų 2,3 mln. litų (670 tūkst. eurų) tesudarė 200 tūkst. litų (57,9 tūkst. eurų).

Siekdamas išvengti taršos mokesčių, „Klaipėdos kartonas“ nemažai investavo į aplinkosaugą. 2003 m. rudenį įmonė pradėjo eksploatuoti nutekamųjų vandenų biologinio valymo įrenginius Dumpiuose, Klaipėdos rajone.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui pateiktoje ataskaitoje teigta, kad šie įrenginiai leido išvalyti pramoninius vandenis iki nustatytų aplinkosaugos normų, dėl to įmonės mokesčiai už taršą sumažėjo iki 27 tūkst. litų (7,8 tūkst. eurų) per mėnesį.

„Su aplinkosauga neturėjome jokių problemų, – prisiminė A. Bosas. – Esant tokiai gamybos apimčiai valymo pajėgumų buvo daugiau negu pakankamai. Vėlesni savininkai gamybos pajėgumus be proto didino, o į valymo įrangą neinvestavo. Tai aišku, kad jie nepaveža. O pagal tą apimtį, kokia įmonė dirbo mūsų laikais, jų buvo daugiau, negu reikia. Kiek pamenu, valymo pajėgumas 1,6 karto viršijo gamybos pajėgumą. Tai buvo naujos technologijos.“

A. Bosas „Klaipėdos kartono“ stebėtojų tarybos, vėliau valdybos pirmininku buvo iki 2004 m. spalio 26 d., kai su Darbo partijos sąrašu buvo išrinktas į Seimą ir iš šių pareigų atsistatydino.

2004 m. gruodį bendrovės valdybos pirmininku tapo Ričardas Gricius.

Gamyklą įsigijo „Avestis“ ir „Sanitex“

2005 m. spalį prašymą įsigyti iki 100 proc. „Klaipėdos kartono“ akcijų paketą Konkurencijos tarybai pateikė Lietuvos investicijų bendrovė „Avestis“ ir bendra Lietuvos ir JAV prekybos įmonė „Sanitex“.

Tokį leidimą išdavus, „Klaipėdos kartono“ akcijos buvo perkamos per naujai įsteigtą bendrą įmonę „Avesko“.

24,99 proc. „Klaipėdos kartono“ akcijų už 9,9 mln. litų naujiems investuotojams pardavęs Seimo narys A. Bosas, kaip rašė to meto spauda, gautas lėšas planavo investuoti į nekilnojamąjį turtą. Kiti „Klaipėdos kartono“ akcininkai – bendrovė „Ega“ ir Aurelijus Gelgutas, valdę atitinkamai 42 ir 26 proc. įmonės įstatinio kapitalo, taip pat pardavė savo akcijas.

Vienos naujųjų savininkių „Avestis“ kontrolinis akcijų paketas priklausė JAV bendrovei „Prime Partners“, įmonės akcijų taip pat turėjo Š. Kliokys, Londono bankininkas Christosas Christrus, „Avestis“ vadovas Normantas Marius Dvareckas ir „Hanner“ savininkas A. Avulis.

Įsigijusi „Klaipėdos kartoną“, „Avestis“ planavo per dvejus metus gamyklos produkciją padidinti iki 100 tūkst. tonų per metus.

2005 m. lapkritį sušauktame „Klaipėdos kartono“ visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinti į bendrovės valdybą išrinkti Š. Kliokys (pirmininkas), N. M. Dvareckas, R. Jakaitis, S. Butkus ir A. Avulis. „Padidinę kartono gamybos mašinos greitį, kelsime įmonės našumą ir pagaminsime dar daugiau produkcijos“, – tuomet pasakojo „Klaipėdos kartono“ valdybos pirmininkas Š. Kliokys. Pagrindinė įmonės produkcija tuo metu buvo raukšlėtasis kartonas – jį iš antrinių popieriaus žaliavų gamino vienintelė Baltijos šalių regione.

„Avestis“ skelbė, kad 2000–2005 m. į gamybos efektyvumą investavo 50 mln. litų. „Vieninteliai Baltijos šalyse ir Kaliningrado srityje tokiu mastu perdirbdami makulatūrą, esame svarbūs viso regiono ekologinio ciklo dalyviai. Per metus mūsų perdirbtos makulatūros apimtis leidžia išsaugoti apie 1,5 mln. medžių. Šį ekologišką verslą plėsime ir ateityje“, – pasakojo Š. Kliokys. „Klaipėdos kartonas“ planavo ateityje perdirbti apie 150 tūkst. tonų makulatūros per metus.

2005 m. daugiau kaip 70 proc. gaminių „Klaipėdos kartonas“ eksportavo į 14 pasaulio valstybių: pagrindinės jo rinkos buvo Baltijos šalys, Ukraina, Rusija, Vokietija, Čekija ir Lenkija. Tais metais įmonė pradėjo eksportuoti į Kanadą. Fabriko produkciją pirko pasaulinės popieriaus pramonės įmonės „SCA Packaging“, „Stora Enso Packaging“, „Model Group“.

Susirinkimas „Europos“ bokšte

2007 m. lapkritį įmonę iš „Avesko“, valdžiusios 95,6 proc. „Klaipėdos kartono“ akcijų, nusipirko žinoma nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“. Už viešai neskelbtą sumą įsigijo 100 proc. „Avesko“ akcijų.

„Hanner“ valdybos pirmininkas ir vienintelis jos akcininkas A. Avulis, „Hanner“ pateiktais 2006 m. prospekto duomenimis, valdė 1000 „Avestis“ akcijų (20 proc. įstatinio kapitalo dydžio). A. Avulis buvo „Avestis“ stebėtojų tarybos narys, taip pat „Klaipėdos kartono“ valdybos narys.

2007 m. gruodžio 27 d. „Klaipėdos kartono“ visuotinis akcininkų susirinkimas vyko naujosios savininkės „Hanner“ statytame verslo centre „Europa“ Vilniuje, Konstitucijos prospekte. Šiame susirinkime bendrovės valdybos nariais išrinkti A. Avulis (pirmininkas), Tomas Pauliukonis ir Robertas Kisielius.

Fotobankas
Gintauto Pangonio epocha Klaipėdoje pažymėta pakilimo ir nerimo ženklais

Lietuvą užklupusi finansų krizė kirto ir kartono fabrikui. Uostamiesčio spauda rašė, kad 2009 m. kovo 4 d. rytą prie „Klaipėdos kartono“ vyko darbuotojų streikas – vienuolika darbuotojų nuo 2009 m. vasario 23 d. buvo tarsi tarp dangaus ir žemės. Mat laikinai sustabdžiusi gamybą bendrovė paskelbė prastovą ir vertė darbuotojus du kartus per dieną atvykti registruotis. Į streiką su plakatais susirinkusios moterys teigė, kad įmonės vadovybė taip bandė jomis atsikratyti, nes jos vienintelės iš visų atleidžiamų darbuotojų nesutiko su darbdavio siūlomomis atleidimo sąlygomis.

Darbuotojos pasakojo, kad bendrovės direktorius Arūnas Pasvenskas vertė žmones iš darbo išeiti savo noru, o už tai jiems siūlytos išeitinės kompensacijos tik už mėnesį. „Šioje darbovietėje išdirbome po 30–40 metų, o sulaukėme vien didžiulės nepagarbos. Norima mus į gatvę išmesti tuščiomis kišenėmis, patiriame didžiulį spaudimą dėl to, kad nepaklusome darbdavio nurodymams“, – situaciją įmonėje apibūdino maištaujančios moterys.

Vėliau trys moterys spaudimo neatlaikė ir parašė prašymus išeiti iš darbo savo noru. Likusios aštuonios įstojo į profesinę sąjungą ir ketino pasiekti savo.

Neramumai „Klaipėdos kartone“ prasidėjo 2009 m. vasarį, kai sužinota, jog dėl sunkmečio planuojama atleisti 72 darbuotojus. 60 iš jų sutiko su darbdavio sąlygomis ir parašė prašymus, jiems sumokėtos išeitinės kompensacijos tik už vieną išdirbtą mėnesį. Maištaujančioms moterims bendrovės vadovas pasiūlė kreiptis į teismą.

Perėjo G. Pangoniui į rankas

„Klaipėdos kartonas“ buvo ilgametis įmonės „Grigiškės“ partneris ir žaliavų tiekėjas, o 2010 m. kovo 1 d. „Grigiškės“ perpirko ilgalaikį savo verslo partnerį iš „Hanner“. „Grigiškės“ perėmė visas „Avesko“ teises ir pareigas bei įmonės turtą. „Klaipėdos kartono“ visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta įmonę reorganizuoti prie jos prijungiant buvusią savininkę „Avesko“. „Grigiškės“ iš „Hanner“ įsigijo 100 proc. įmonės „AGR Prekyba“ akcijų. Pastaroji valdė 100 proc. bendrovės „Avesko“ akcijų, kuriai priklausė 96,18 proc. „Klaipėdos kartono“ akcijų.

2010 m. kovo 25 d. visuotiniame akcininkų susirinkime į bendrovės valdybą išrinkti Gintautas Pangonis (pirmininkas), Nina Šilerienė ir Vigmantas Kažukauskas.

2014 m. balandžio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime į bendrovės valdybą išrinkti G. Pangonis (pirmininkas), N. Šilerienė, V. Kažukauskas ir ilgametis įmonės vadovas A. Pasvenskas.

2015 m. visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovė „Klaipėdos kartonas“ pervadinta „Grigeo Klaipėda“.

„Grigeo Klaipėda“ gal ir būtų likusi viena iš daugelio ramiai dirbančių šalies įmonių, bet ją ir visą šalį sausio 7 d. sudrebino skandalas. Po atliktos operacijos Klaipėdos prokurorai pranešė nustatę, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame kartono fabrike susidarančios nuotekos nepatekdavo į valymo įrenginius, o slaptu vamzdžiu įsiliedavo į „Klaipėdos vandens“ kolektorių, iš kurio kartu su švariomis nuotekomis patekdavo į Kuršių marias. Manoma, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti daugiau kaip 60 mln. eurų.

Klaipėdos apylinkės prokurorė Gina Skersinskytė sakė, kad „Grigeo Klaipėda“, į Kuršių marias galbūt leidusi beveik nevalytas nuotekas, galėjo tai daryti metų metus, o tarša leistinas normas galėjo viršyti 100–130 kartų.

Klaipėdos visuomenininkai jau anksčiau įtarė, kad kažkur dingsta apie pusę įmonės nuotekų, nes bendrovė gamybą didino kelis kartus, o į aplinkosaugą esą beveik neinvestavo. Klaipėdos apygardos prokuratūra įtarimus dėl galimos taršos į Kuršių marias pareiškė įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir trims jos darbuotojams, tarp jų – buvusiam direktoriui. Prokurorai nevertino, ar „Grigeo“ grupės prezidentas G. Pangonis žinojo apie tai, kad „Grigeo Klaipėda“ sąmoningai teršė aplinką.

 


Pastatė Prūsijos verslininkai, nacionalizavo sovietai

Klaipėdos celiuliozės fabrikas įkurtas 1898 m. lapkričio 15 d. verslininkų iš Hanoverio. Pirmąkart celiuliozė šiame fabrike išvirta 1900 m. Nuo 1905 m. fabriką ėmė valdyti Ašafenburgo (Bavarija) celiuliozės ir popieriaus gamybos koncernas.

1919 m. įmonė tapo savarankiška celiuliozės ir popieriaus gamybos akcine bendrove, 1940 m. fabrikas vėl oficialiai perėjo Ašafenburgo koncerno žinion.

Nors fabrikas kelis kartus degė, vis buvo atstatomas ir plečiamas. XX a. pirmojoje pusėje čia buvo gaminama ne tik celiuliozė, bet ir popierius, techninis spiritas. Fabriko teritorija užėmė 29 ha plotą tarp Malūnų (dab. Nemuno) gatvės ir Kuršių marių. Čia stovėjo apie dvidešimt pastatų. Be to, fabrikui prie marių priklausė 5 ha miško medžiagos uostas.

Įmonė bėgiais buvo sujungta su miesto pramoniniu geležinkeliu, o su Smeltės priemiesčiu ją jungė tramvajus. Fabrikas buvo įsikūręs patogioje vietoje – daug medienos turinčio Nemuno baseino žiotyse. Pigiu vandens keliu žaliava pasiekdavo fabriką ir nuosavoje jo krantinėje į jūrų garlaivius buvo pakraunama produkcija. 1908 m. fabrikas nupirko gretimą teritoriją ir čia įkūrė darbininkų koloniją.

Vokiečių įkurtas fabrikas iki 1923-iųjų jiems oficialiai ir priklausė. Vėliau, Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, iki Antrojo pasaulinio karo formaliai jis buvo lietuvių, o faktiškai – vokiečių nuosavybė.

Fabrikas buvo garsus ne tik Europoje, bet ir Amerikos žemynuose. Celiuliozė didelėmis partijomis buvo gabenama ir į Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Argentiną. 1938 m. rudenį ir 1939 m. vasarą fabriką nusiaubė du dideli gaisrai.

Karo metais į vermachtą buvo pašaukta 600 fabriko darbininkų ir tarnautojų. Tačiau įmonė dirbo toliau. Trūkstant darbo jėgos, fabriko teritorijoje atsirado svetimšalių darbininkų stovykla su 250 žmonių.

SSRS jėga okupavus Lietuvą ir ją nelegaliai aneksavus, fabrikas nacionalizuotas, jame 1953 m. pradėjo veikti Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinatas. 1966 m. jis rekonstruotas, 1973 m. įsigyta angliška „Beloit-Wamsle“ kartono gamybos mašina su masės paruošimo ir kreidavimo įrenginiais.

Sovietmečiu turėjo iki 2 tūkst. darbuotojų ir gamino įvairių rūšių dėžutinį kartoną. Iš celiuliozės nuovirų čia dar buvo gaminamas etilo spiritas, pašarinės mielės.

2020 02 17 19:48
Spausdinti