Meniu
Prenumerata

šeštadienis, rugpjūčio 8 d.
TECHNOLOGIJOS
„Google“ ir „FitBit“ sąjunga: ar Kalifornijos milžinė skaičiuos širdies dūžius?
IQ

„Google“ ieško rakto į aktyvių vartotojų širdis – tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Viena didžiausių pasaulio informacinių technologijų įmonių dar 2019 m. lapkritį paskelbė, kad už 1,9 mlrd. eurų ketina įsigyti išmaniųjų laikrodžių ir apyrankių gamintoją „FitBit“. Šie planai žiniasklaidoje pradėjo vėl šmėžuoti liepos pradžioje, kai pasirodė pranešimų, kad ES laikinai sustabdė sandorį.

Skelbiama, kad ES reguliuotojai išsiuntė 60 puslapių anketas „Google“ ir „FitBit“ konkurentams, kuriose prašoma įvertinti, kaip įsigijimas pakeistų skaitmeninių sveikatos platformų sektorių, ar tai pakenktų aktyvumo sekimo programėlėms, parduodamoms „Google Play“ platformoje, ir kaip „Google“ galėtų panaudoti gautus asmens duomenis.

Liepos 20 dieną bus nuspręsta, kokių žingsnių imtis toliau. ES gali pritarti susijungimui, kreiptis į „Google“ dėl tam tikrų detalių išaiškinimo arba pradėti platų tyrimą. „Financial Times“ nuomone, itin detalios anketos sufleruoja, kad toks tyrimas yra tikėtinas.

Nors abi bendrovės yra amerikiečių kapitalo, „Google“ informavo ES apie galimą susijungimą. Kadangi prietaisais prekiaujama ir Europos rinkoje, ši gali sprendimą blokuoti, jei nuspręs, kad tai prieštarauja konkurencijai ar gali pažeisti griežtesnius nei JAV asmens duomenų apsaugos reikalavimus.

Panašiai į šį sandorį žiūri Australijos konkurencijos prievaizdai. Spaudimas dėl susitarimo jaučiamas ir iš vartotojų teisių gynimo grupių. Praeitą savaitę 20 vartotojų gynimo organizacijų iš JAV, ES, Meksikos, Kanados ir Brazilijos išplatino kreipimąsi, kuriame išsakė abejones dėl tokio susijungimo ir jo padarinių.

 Sužadėtuvių apyrankė

„Google“ pristatyti nereikia, o „FitBit“ galbūt girdėtas ne visiems. Tai 2007 m. Delavero valstijoje, JAV, įkurta bendrovė, vėliau perkelta į Kaliforniją, kuri gamina išmaniuosius sveikatingumo aerobiko (vadinamojo fitneso) prietaisus. Kelią į pripažinimą bendrovė pradėjo nuo išmaniųjų apyrankių, o 2017 m. įžengė į išmaniųjų laikrodžių rinką. Nors šiandien ji populiarumu gerokai nusileidžia rinkos lyderei „Apple“, per gyvavimo metus „FitBit“ rado savo klientą – 2019 m. įmonė pranešė gavusi 1,43 mlrd. JAV dolerių pajamų. 

Tokie skaičiai, palyginti su „Google“ valdančios „Alphabet“ pajamomis iš reklamos, yra tik lašas jūroje. „Google“ pirmauja daugelyje sričių: valdo didžiausią paieškos sistemą, populiariausią vaizdo platformą „YouTube“, didžiausią mobiliųjų operacinę sistemą „Android“ ir dominuojantį elektroninio pašto servisą „Gmail“. Visa tai praėjusiais metais per skaitmeninės reklamos paslaugas bendrovei atnešė 135 mlrd. pajamų. Tad planuojamos pajamos iš „FitBit“ sudarytų mažiau nei 1 proc. „Alphabet“ įplaukų.

Kodėl jiems prireikė ir „FitBit“? Pasaulio technologijų apžvalgininkai plėtoja dvi pagrindines teorijas – dėl produkcijos ir dėl duomenų.

Žiūrint iš produkcijos taško, tai būtų tramplynas į išmaniųjų laikrodžių sektorių. „Google“ jau pabandė čia pasisukioti išleisdama „Wear OS“, „Android“ operacinės sistemos atitikmenį išmaniesiems laikrodžiams. Tačiau, skirtingai nei „Android“, šis neišplito. Didžiausi keturi laikrodžių ir apyrankių rinkos žaidėjai – „Apple“, „Xiaomi“, „Samsung“ ir „Huawei“ – kartu atsakingi už daugiau nei 60 proc. rinkos, naudoja savus technologinius sprendimus.

Pixabay
Bėgikas

„Techradar“ prognozėmis, potencialūs šios sąjungos vaisiai būtų naudingi abiems pusėms. „Google“ būtų lengviau išleisti ilgai žadėtą išmanųjį laikrodį „Google Pixel“, o pasinaudojus „Fitbit“ darbuotojų patirtimi, būtų galima patobulinti ir programinę įrangą į patogesnę vartotojui. Naujam produktui būtų naudingas ir vienas iš „Fitbit“ produkcijos privalumų – jų laikrodžių baterija vienu įkrovimu tarnauja ilgiau nei konkurentų.

Be to, nors norint konkuruoti su lyderiais, bendrovei reikėtų daug investicijų, ilgalaikėje perspektyvoje toks pirkinys atrodo perspektyvus. Rinkos tyrimų bendrovė „Allied Market Research“ skaičiuoja, kad išmaniųjų laikrodžių rinka 2027 m. pasieks 96 mlrd. JAV dolerių. 

Pagalba tikrai praverstų ir pačiai „FitBit“ – kadaise reikšminga buvusi žaidėja nešiojamųjų prietaisų sektoriuje sulaukė rimto pasipriešinimo tiek prabangos segmente, kur lyderiauja „Apple“, tiek biudžetiniame, kur tenka konkuruoti su pigiais prekių ženklais kaip kinų „Xiaomi“. Pasak rinkos tyrimų bendrovės IDC, „FitBit“ dalis 2019 m. sudarė vos 5 proc. visų prietaisų pardavimų.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į priežastis, kodėl ES tikrina sandorį – tai rinkos koncentracijos rizika. Tiesa, čia yra tam tikrų kabliukų. Kaip pabrėžia „Bloomberg“ apžvalgininkas Alexas Webbas, nors „Google“ dominuoja skaitmeninės reklamos rinkoje, tai nebūtinai bus stiprus argumentas vertinant poveikį konkurencijai ir blokuojant sandorį.

„Google“ šiuo metu negamina išmaniųjų apyrankių ar laikrodžių, todėl tiesiogine prasme su „FitBit“ nekonkuruoja. Galima kontraargumentuoti ir tuo, kad gavusi milijonines injekcijas bendrovė galėtų netgi sumažinti „Apple“ dominavimą ir rinkos koncentraciją.

Visgi kritikai taip pat spėja, kad geidžiamiausia „FitBit“ ypatybė – vartotojų duomenys. Skaičiuojama, kad bendrovės išmaniosiomis apyrankėmis šiandien naudojasi mažiausiai 28 mln. aktyvių vartotojų, tačiau, dėl gyvybingesnės rinkodaros atsiriekus didesnę dalį rinkos, jų skaičių būtų galima dar praplėsti.

Asmeniniai fiziniai duomenys, tokie kaip sveikatos būklė, miego valandos, valgiai ir kita, teoriškai galėtų leisti padedant „Google“ algoritmams suvesti „FitBitׅ“ vartotoją su draudimo bendrovėmis, sporto įrangos gamintojais, maisto tiekėjais ir t. t. ir, žinoma, pasiimti komisinius. Panašus modelis taikomas ir dabar, tačiau šiuo atveju vėl kyla klausimas, kiek privačių duomenų vartotojai pasiruošę atiduoti vienam didžiojo verslo žaidėjui.

Tiesa, dar paskelbus apie susijungimą abi bendrovės išplatino pareiškimus – „Fitbit“ pabrėžė, kad privatumo politika nesikeis ir duomenys kaip iki šiol priklausys vartotojui, o „Google“ pažadėjo, kad surinkti sveikatos duomenys nebus naudojami reklamos srityje.

Pagrindo bent jau atidžiau pasiklausinėti apie bendrovės įsigijimo planus tikrai yra, nes „Google“ reputacija duomenų apsaugos srityje nėra visiškai švari. Dar 2018 m. bendrovė Prancūzijoje gavo 50 mln. eurų baudą už tai, kad pažeidė duomenų apsaugos įstatymus. 2019 m. baudą jau išrašė patys amerikiečiai – bendrovė gavo 170 mln. JAV dolerių baudą už privatumo pažeidimus „YouTube“ platformoje.

2020 07 10 05:27
Spausdinti