Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 29 d.
SUSITARIMAS
ES narės ir Europos Parlamentas sutarė dėl bloko ilgalaikio biudžeto
BNS
Pexels

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos narės antradienį susitarė priimti bloko 2021–2027 metų trilijono eurų biudžetą, sakė europarlamentarai ir diplomatai.

Susitarimu atblokuojamas 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketas. Susitarimas pasiektas po keturis mėnesius trukusių didelių ginčų dėl išlaidų prioritetų, sutartų per ES viršūnių susitikimą liepos mėnesį. „Po intensyvių konsultacijų su Parlamentu ir [Europos] Komisija, kurios vyko nuo rugpjūčio pabaigos, pasiektas susitarimas“, – sakoma Europos Vadovų Tarybos pareiškime.

Vokietijos, kuri kaip šį pusmetį ES pirmininkaujanti valstybė derėjosi valstybių narių vardu, atstovas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad tai yra „susitarimas Europai“, pastiprinęs kai kurias ES programas, bet išlaikęs „pagarbą EUCO (ES Tarybos) išvadoms“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sveikino susitarimą, bet ragino greitai įgyvendinti atsigavimo planą. Nors ES lyderiai per minėtą viršūnių susitarimą pritarė šiam paketui, europarlamentarai, kurių pritarimo reikia norint jį priimti, užsispyrė dėl dviejų klausimų.

Svarbiausias buvo kovai su pandemijos padariniais skirto subsidijų ir paskolų fondo išlaidų susiejimas su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės ir demokratijos principų. Šis klausimas buvo išspręstas praėjusią savaitę, kai Parlamento ir Vokietijos derybininkai pasiekė „negalutinį susitarimą“, kuriam vis dar priešinasi Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Kita kliūtis buvo europarlamentarų reikalavimas, kad ES grįžtų prie ankstesnių pažadų – kurių buvo atsisakyta per ilgas viršūnių susitikimo derybas – skirti papildomą finansavimą tokioms programoms kaip sveikatos apsauga, švietimas ir mokslo tyrimai.

Šioms sritims 1,07 trln. eurų septynerių metų biudžete numatoma suma viršūnių susitikime buvo sumažinta siekiant pritarimo paketui, skirtam kovai su COVID-19 pandemija.

Pagal antradienį pasiektą susitarimą ES narės susitarė skirti šioms programoms papildomus 15 mlrd. eurų, sakoma Europos Vadovų Tarybos pareiškime. Dauguma šių pinigų būtų surinkti iš baudų kompanijoms, pažeidžiančioms ES konkurencijos įstatymus, sakė diplomatai.

Galutinė kompromisinė suma yra gerokai mažesnė už daugiau kaip 100 mlrd. eurų, kuriuos iš pradžių ragino skirti europarlamentarai, bet galiausiai jie papildomas išlaidas įvertino kaip laimėjimą. „Daugiau pinigų svarbiausioms programoms“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Parlamento didžiausia politinė grupė – centro dešinės Europos liaudies partija (ELP). Ji taip pat gyrė nustatytas „teisinės valstybės sąlygas“.

Europos Parlamento centristų grupės „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) lyderis, buvęs Rumunijos ministras pirmininkas Dacianas Ciolosas susitarimą pavadino esminiu pokyčiu europiečiams, patiriantiems pandemijos sukeltų ekonominių ir karjeros sunkumų.

Vengrijos veto 

Vokietijos ambasadorius ES Michaelis Claussas sakė, kad susitarimas „gerai subalansuotas“ ir kad „mums skubiai reikia parengto ir funkcionuojančio atsigavimo fondo skaudžioms pandemijos ekonominėms pasekmėms švelninti“. Jis pridūrė: „Niekam nereikia naujų kliūčių ir tolesnio delsimo.“

Toks akcentas galėtų būti užuomina apie galimai neišspręstą problemą, susijusią su teisinės valstybės klausimu.

ES valstybės narės dabar turi patvirtinti su Europos Parlamentu pasiektą susitarimą. Tačiau Vengrija, kuri drauge su Lenkija sulaukė priekaištų dėl to, ką Europos Komisija vadina teisinės valstybės principo pažeidimais, grasino panaudoti savo veto.

Vengrijos premjeras V. Orbanas praėjusią savaitę nusiuntė laišką EK vadovei U. von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui, kuriame rašė, kad jo šalis „negali suteikti reikiamo vienbalsiškumo“.

Antradienį jo vyriausybė nepateikdama įrodymų apkaltino Briuselį vykdant kažkokį JAV finansininko George'o Soroso, kuris remia liberalius siekius Europoje ir dažnai tampa sąmokslo teorijų šalininkų taikiniu, planą.

„Teisinės valstybės mechanizmas“ paprasčiausiai yra naujas instrumentas EP liberalios, migraciją palaikančios daugumos rankose, [kuriuo] nesutinkančios valstybės narės šantažuojamos ir spaudžiamos paklusti“, – sakė Vengrijos vyriausybė.

Vienas ES diplomatas, kuris nenorėjo viešinti savo pavardės, antradienį pripažino šią gresiančią problemą ir žurnalistams sakė, kad „visi žinome apie Orbano pranešimą ir dabar palaikome ryšį norėdami pažiūrėti, ką galima padaryti“.

Tačiau diplomatas pridūrė nesitikintis, kad Europos Parlamentas šiuo klausimu darytų kokias nors nuolaidas. „Derybos baigtos, nesitikiu, kad jos bus atnaujintos“, – sakė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 11 11 09:11
Spausdinti