Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 27 d.
LIETUVOS BVP
Ekonomikos augimas paskutinį ketvirtį gerokai viršijo prognozę
Tadas Povilauskas

Šiandien Statistikos departamentas paskelbė, kad realus Lietuvos BVP 2019 metais padidėjo 3,9 procento, arba daugiau negu 2018 metais, kai ekonomika paaugo 3,6 proc. Visgi kur kas aktualiau pažvelgti į ekonomikos pokytį ne per visus metus, o per paskutinį metų ketvirtį, nes jis parodo šviežiausią plėtros tempą. Realaus BVP augimas 2019 m. ketvirtą ketvirtį labai nustebino ir gerokai viršijo SEB banko ekonomistų prognozę. 

Pranešta, kad realus Lietuvos BVP pokytis paskutinį 2019 metų ketvirtį buvo 3,8 proc. (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,7 procento), arba toks pat kaip ir trečią ketvirtį. Tai labai nustebino, nes trečią metų ketvirtį, įvertinus vienkartinę didesnio grūdų derliaus įtaką, realus augimas siekė maždaug 3 procentus ir buvo panašu, kad ekonomikos augimas lėtėja. Be to, jau žinomi ketvirto ketvirčio pramonės, mažmeninės prekybos ir transporto sektorių rodikliai rodė aiškią lėtėjimo tendenciją paskutinį 2019 metų ketvirtį. Atsakymas, kodėl išsiskyrė prognozės nuo realybės, slypi pažvelgus nominalųjį BVP, kurio mūsų prognozė atitiko faktinį BVP. Nominalusis BVP paskutinį metų ketvirtį augo 5 proc., kai 2019 m. trečią ketvirtį augimas siekė 6,9 procento. Priežastis, kodėl realaus BVP augimas paskutinį metų ketvirtį buvo gerokai didesnis negu prognozavome mes ir kiti, slypi vadinamajame BVP defliatoriuje, t. y., kaip pakito sukurtų prekių ir paslaugų kainos. Paskutinį metų ketvirtį BVP defliatorius tesiekė 1,2 proc., kai ankstesniais ketvirčiais jis būdavo beveik 3 procentais. Tai reikalaus atidesnės analizės, kodėl defliatorius paskutinį ketvirtį taip smuko.

Verta priminti, kad pramonės gamyba, neįtraukus naftos produktų, palyginamosiomis kainomis paskutinį 2019 m. ketvirtį padidėjo 2,8 proc., kai ankstesniais ketvirčiais metinis pokytis buvo maždaug 6 procentai. Bet ir tokį kuklesnį augimą galima vertinti kaip pakankamą gerą pasiekimą atsižvelgus į lėtą Vakarų ir Šiaurės Europos šalių ūkių plėtrą praėjusiais metais. Net ir su tokiu lėtesniu augimo tempu Lietuva pagal pramonės apimties pokytį išliko viena pirmaujančių Europos Sąjungoje. Prastesnį pramonės augimą paskutinį ketvirtį labiausiai lėmė smukusi chemijos gaminių, plastikų, mašinų ir įrengimų, drabužių gamyba.

Mažmeninė prekyba palyginamosiomis kainomis paskutinį metų ketvirtį taip pat augo lėčiau – metinis pokytis buvo 3,9 proc., kai ankstesniais ketvirčiais prekybos apimtis augo beveik 6 procentais. Priežasčių, kodėl mažmeninė prekyba didėjo silpniau, gali būti keletas. Pirma, „Sodros" duomenimis, vidutinis darbo užmokestis paskutinį metų ketvirtį augo truputį lėčiau negu trečią, tačiau vien tik šis veiksnys negali paaiškinti tokio mažmeninės prekybos augimo. Ypač atsižvelgus į nuo 2,5 iki 2 proc. ketvirtą ketvirtį sumažėjusią infliaciją. Be to, registruotų bedarbių skaičius paskutinį metų ketvirtį tebuvo mažesnis, o darbuotojų skaičius didesnis negu prieš metus. Galima įtarti, kad paskutinį metų ketvirtį gyventojai buvo šiek tiek atsargesni leisdami pinigus ir jų pajamos augo labiau nei išlaidos. Beje, per metus gyventojų lėšos bankų sąskaitose ir indėliuose išaugo 11 procentų, arba gerokai daugiau negu jų turimos paskolos.    

Paskutinį metų ketvirtį lėčiau augo ir transporto sektorius. Jau žinoma, kad prasčiau sekėsi Klaipėdos jūrų uosto bendrovėms, kurios ketvirtą 2019 metų ketvirtį perkrovė 12,1 proc. mažiau krovinių negu atitinkamą ketvirtį prieš metus. Labiausiai smuko trąšų, naftos produktų ir konteinerių krova. Baltarusiškų kalio trąšų krova jau šį ketvirtį veikiausiai vėl sugrįš prie įprastų kiekių. Prastą paskutinį metų ketvirtį didžiausiai Lietuvos pramonės įmonei „Orlen Lietuva" išduoda ne tik 16 proc. per Būtingės terminalą kritęs žaliavinės naftos importas, bet ir mažėję naftos produktų pervežimai geležinkeliu. Panašu, kad bendrovei sunkumų kėlė naftos produktų rinkos pokyčiai, kuriuos lėmė nuo šių metų atsiradęs IMO 2020 reikalavimai laivuose naudoti mažiau sieringą kurą. Apskritai, paskutinį metų ketvirtį geležinkeliu pervežta 8 proc. mažiau krovinių. Tiesa, krovinių vežimas kelių transportu veikiausiai išlaikė dviženklį augimo tempą, tačiau ir jo tempai metų pabaigoje buvo lėtesni negu ankstesniais ketvirčiais.

Statybų sektoriui paskutinis metų ketvirtis turėjo būti neblogas – darbų trūkumu įmonės negalėjo skųstis. Vienaženkliu tempu turėjo augti ir pastatų, ir inžinierinių statinių statybos apimtis. Daugiau problemų kėlė augančios statybos darbų sąnaudos bei praėjusiais metais padidėjusi nemokių ir likvidumo problemų turinčių įmonių dalis.

Prognozuojame, kad šiemet Lietuvos ūkio plėtra sieks 2,5 proc., o kitąmet – 2,4 procento. Ekonomika augs lėčiau labiausiai dėl kur kas silpnesnės transporto sektoriaus plėtros, kuriai neigiamą įtaką vis labiau darys pokyčiai, susiję su Mobilumo paketu. Taip pat šiemet nesitikime ir tokio paties kaip pernai pramonės indėlio į šalies ekonomikos plėtrą, nes pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos augs panašiu, arba lėtesniu tempu. Nereikia užmiršti ir labai kintančio nuo orų priklausančio žemės ūkio sektoriaus rezultato įtakos šalies BVP.

 

Tadas Povilauskas yra SEB banko ekonomistas

2020 01 30 14:42
Spausdinti