Meniu
Prenumerata

penktadienis, kovo 29 d.


Draudimo rinkoje bręsta pokyčiai: norima suteikti daugiau garantijų vairuotojams
Marius Monkevičius
Avarija (Pauliaus Peleckio nuotr.).

Lietuvos, kartu ir visų ES šalių draudimo rinkoje bręsta pokyčiai. Europarlamentarai jau kurį laiką diskutuoja apie motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos pakeitimus. Jais būtų suteikta daugiau garantijų draudėjams, nustatyta minimali žalos atlyginimo suma ir užtikrinta, kad kompensacijos būtų išmokėtos, net jei draudimo bendrovė yra nemoki. Taip pat siūloma stiprinti kovą su vairavimu neapsidraudus. Visgi Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos planuojamų pokyčių kol kas nėra linkusios komentuoti.

Nuostolius dengtų valstybė

Nors ES keliai yra laikomi vienais saugiausių pasaulyje, 2017 m. juose žuvo daugiau nei 25 tūkst., o sužeista 135 tūkst. žmonių. Nors didžioji dalis transporto priemonių yra apdraustos, šiuo metu nukentėjusieji eismo įvykiuose gali ir nesulaukti jiems priklausančios kompensacijos.

Dažniausiai tokia situacija susiklosto tuomet, kai eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės draudikas yra nemokus. Dėl šios priežasties Europos Parlamente (EP) svarstomi įstatymų pakeitimai, kuriais būtų įtvirtinta nuostata, kad tokiais atvejais, kai draudikas yra nemokus, žalą atlygintų draudiko buveinės valstybė. Be to, europarlamentarai siūlo, kad žala nukentėjusiesiems būtų atlyginta ne vėliau kaip per 6 mėn.

Draudimo direktyvos pakeitimais taip pat siekiama suderinti minimalią privalomojo draudimo sumą žalos atveju. Žmogaus sveikatai padaryta žala galėtų būti atlyginama iki 6 mln. 70 tūkst. eurų kiekvienam įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų šalių skaičiaus, arba iki 1 mln. 220 tūkst. eurų kiekvienai nukentėjusiajai šaliai. Žalos turtui atveju išmoka siektų iki 1 mln. 220 tūkst. eurų kiekvienam eismo įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų šalių skaičiaus. Tiesa, ES narėms paliekama teisė nustatyti didesnes sumas.

Nenori komentuoti

Alfa.lt primena, kad Seimui patvirtinus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas, neturtinės žalos asmeniui suma buvo įtraukta į bendrą žalos asmeniui draudimo sumą ir nuo 2018-ųjų lapkričio 1 d. siekia iki 5 mln. eurų.

Kaip tuomet kalbėjo draudimo bendrovės ERGO atstovas Rimvydas Pocius, nuo lapkričio 1 d. sudaromoms sutartims, įsigaliojus įstatymo pataisoms, didesnės išmokų ribos taikomos pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Todėl šiuo atveju draudimo bendrovės turi padengti neturtinę žalą iki 5 mln. eurų, kuri įskaičiuojama į bendrą žalos asmeniui draudimo sumą.

„Galima sakyti, kad po pokyčių minėti atvejai bus dengiami pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Ir tiek kaltininko, tiek tuo labiau nukentėjusiojo interesai bus labiau apsaugoti“, – teigė draudimo bendrovės atstovas.

Visgi apie EP planuojamus naujus pokyčius draudimo rinkoje bendrovė ERGO komentarą atsisakė pateikti. Nekalbūs buvo ir draudimo bendrovės BTA atstovai. „Kol direktyva dar rengiama ir turime tik jos projektą, plačiai komentuoti negalime. Iš esmės Europoje tokių atvejų pasitaiko tik keli per metus, todėl manome, kad toks pakeitimas iš esmės didelio pokyčio nepadarys“, – Alfa.lt komentavo BTA draudimo Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Boris Jonas Kuzmas.

Medžios neapsidraudusius

EP svarstomi draudimo taisyklių pakeitimai turėtų leisti persikelti draudžiamųjų įvykių pažymas į kitą šalį. „Pripažindami draudžiamųjų įvykių pažymas draudikai gyvenamosios vietos valstybę narę keičiančius piliečius turėtų vertinti taip pat, kaip esamus tos valstybės narės gyventojus. Tokiu būdu ES piliečiai turėtų galimybę gauti palankesnes įmokas ir galimas nuolaidas, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar ankstesnės gyvenamosios vietos“, – dėstoma EP pranešime.

Minėtos pataisos leistų ES šalims griežčiau medžioti savo transporto priemonių neapdraudusius savininkus. Politikai pasiryžę įteisinti sistemingą tarpvalstybinę draudimo patikrą. „Būtų leista vykdyti draudimo patikrinimus naudojant automobilio registracijos numerio atpažinimo technologiją, kuri nereikalauja stabdyti transporto priemonių“, – teigiama pranešime.

Visi šie motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos pakeitimai apimtų daugumą transporto priemonių, išskyrus elektrinius dviračius, riedžius, elektrinius motorolerius, nes jie yra mažesni ir sukelia mažiau žalos žmonėms ir turtui. Taisyklės taip pat negaliotų motosportui, kuriam yra taikomos kitos atsakomybės formos.

Papildyta vasario 26 d. Transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus Algimanto Križinausko komentaru:

Mūsų vertinimu, šiuo metu svarstomi nauji Transporto priemonių draudimo direktyvos pakeitimai neturėtų sukelti kokių nors esminių pokyčių mūsų šalies privalomojo draudimo sistemoje. Jeigu Direktyva būtų priimta, tai maksimalūs draudimo sumų dydžiai, lyginant su šiuo metu galiojančiais Lietuvoje, padidėtų maždaug 16 procentų. Draudimo kainoms tokie teoriniai draudimo sumų dydžiai tiesioginės įtakos neturi. Svarbiausi faktoriai lemiantys draudimo kainas – tai realus eismo įvykių skaičius ir jų metu padarytos žalos, kurias draudikai turi atlyginti nukentėjusiems.

Tai, kad Direktyvoje ketinama įteisinti galimybę Europoje vykdyti draudimo kontrolę techninėmis priemonėmis – sveikintina, nes šiuo metu Europos valstybių vidaus sienas kertančių transporto priemonių draudimo patikra visoje Europos Ekonominės Erdvės teritorijoje praktiškai neegzistuoja. Kiekviena valstybė gali tikrinti tik savo šalyje registruotų transporto priemonių draudimą. Tokiu būdu vairuotojai, nedraustais lietuviškais automobiliais išvykę iš Lietuvos teritorijos, gali visiškai nekontroliuojami ir nebaudžiami važinėti po visą Europos Sąjungą. Mūsų žiniomis vien tik Lietuvoje registruotų ir nedraustų tarptautinių vežėjų vilkikų, klaidžiojančių Europos keliais, skaičius siekia 1500. Lietuvoje kasdien važinėja dešimtys tūkstančių nedraustų transporto priemonių. Efektyvi draudimo kontrolė ir nedraustų transporto priemonių skaičiaus minimizavimas turi tiesioginės įtakos draudimo kainų mažėjimui, kadangi negautas pajamas iš nesidraudžiančių vairuotojų, o dažnai ir jų padarytas žalas kompensuoja visi sąžiningai besidraudžiantys piliečiai.

Lietuvoje yra pakankamai geras teisinis reglamentavimas dėl žalų atlyginimo nukentėjusiems eismo įvykiuose, jeigu kaltininko draudimo bendrovė bankrutuoja – tokias žalas atlygina Draudikų biuras. Manome, kad svarstomoje direktyvoje tiesiog siekiama suvienodinti reikalavimus visoms Europos valstybėms, kadangi nacionaliniai teisės aktai atskirose valstybėse šiuos klausimus reglamentuoja įvairiai.

http://images.alfa.lt/33168/31/63.mp4

2019 02 22 13:21
Spausdinti