Meniu
Prenumerata
ketvirtadienis, vasario 27 d.
NAFTA
Baltarusijai negaunant naftos iš Rusijos, Lietuva pasiruošusi padėti
BNS
Fotobanko
Būtingės terminalas.

Baltarusijai įsivėlus į konfliktą su Rusija dėl jos naftos importo, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos uostas teigia esantys pasiruošę gabenti naftą Baltarusijos perdirbimo gamykloms.

Baltarusiškus naftos produktus kraunančios bendrovės „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis sako, kad terminalas yra pasiruošęs importuoti naftą Baltarusijai.

„Sprendžia klientas, o mes tik teikiame paslaugas. O ar mes pasiruošę? Taip, mes pasiruošę, ir technologiškai, ir fiziškai, bet tai nėra mūsų sprendimas“, – BNS sakė D. Šilenskis.

„Klaipėdos nafta“, siekdama suteikti terminalui daugiau lankstumo, į jo plėtrą per pastaruosius pusketvirtų metų investavo beveik 45 mln. eurų – pastačius naujų talpyklų, įmonė gali priimti ir žaliavinę naftą.

Klaipėdos uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kad uostas turi patirties vežant naftą į Baltarusiją.

„Turime patirties vežant žaliavinę naftą į Baltarusiją (...). Iš Irano buvo vienas žaliavinės naftos tanklaivis importuotas, bet pasirinkimų Baltarusija irgi turi daug“, – BNS teigė A. Drungilas.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovės „LG Cargo“ vadovas Egidijus Lazauskas taip pat teigia, kad įmonė pasirengusi gabenti naftą į Baltarusiją.

„Įvairios situacijos sukuria įvairias galimybes. Iš tiesų ši idėja nėra nauja, prieš metus tokia partija importuota buvo per Klaipėdos uostą, „Klaipėdos naftos“ terminalą. Technologiškai šis procesas yra atidirbtas ir dėl to problemų mes nematome, kad būtų galima pervežti kažkokį srautą atgal į Baltarusiją“, – BNS sakė E. Lazauskas.

Baltarusija iš Rusijos importuoja apie 18 mln. tonų naftos per metus. „LG Cargo“ vadovas pripažįsta, kad realiai per Lietuvą galima būtų vežti iki 3 mln. tonų.

„Ar būtų galima pervežti 18 mln. tonų? Matyt, kad ne, bet mes per pastaruosius 10 metų vežėme įvairius kiekius, buvo ir pusantro milijono, buvo ir arti trijų milijonų tonų vežėme į Klaipėdą“, – teigė jis.

Jeigu Baltarusija naftos importą iš tikrųjų nukreiptų per Baltijos uostus, srautą turėtų pasidalinti visi rytinės jūros pakrantės uostai, mano E. Lazauskas.

Dialogas su Baltarusija – nuolat

Apie galimybę importuoti naftą per Baltijos jūros šalių ir Lenkijos uostus prezidentas Aleksandra Lukašenka kalba jau ne pirmą kartą.

Geležinkeliai ir uostas sako, kad kontaktas su Baltarusija dėl galimo naftos importo per Klaipėdą palaikomas nuolat.

Pasak D. Šilenskio, kalba su Baltarusija vyko ir iki įsiplieskiant naujausiems nesutarimams tarp Maskvos ir Minsko dėl naftos importo.

„Ta kalba yra nepriklausomai nuo to, ar yra šiandienos situacija, ar jos nebuvo (...) Mes ir kalbėjom ir kalbam ir visada sakom, kad galim (importuoti naftą per terminalą – BNS)“, – tvirtino D. Šilenskis.

E. Lazauskas sako, kad paskutinį kartą su baltarusiais teko bendrauti prieš tris mėnesius.

„Teko bendrauti anksčiau, prieš kokius tris mėnesius. Jie važiavo ir pas mūsų kolegas į Latviją, irgi bandė suprasti, kokios ten yra galimybės“, – teigė „LG Cargo“ vadovas.

„Buvo tos konsultacijos, tik tam, kad būtų pradėta vežti, turi būti atsiųstos paraiškos tam tikram vagonų skaičiui. Kol kas jų nematėme“, – pridūrė jis.

E. Lazauskas paaiškina, kad laikas nuo paraiškos pateikimo iki realių krovinių vežimo nėra didelis – dažniausiai jis trunka nuo vienos iki dviejų savaičių.

„O dabar jei važiuoja į mūsų pusę (iš Baltarusijos į Klaipėdą – BNS), tai ir tiek nereikia, labai lankstu ten“, – akcentavo jis.

Tuo metu A. Drungilas pabrėžia, kad dėl naftos ir dujų importo Rusija ir Baltarusija nesutaria kone nuolat.

„Čia ne naujas atvejis, yra buvę ir blokadų, ir ribojimų. Tai visada paveikia ir rinką, ir vartotojus. Bet visada jie susitardavo“, – sakė uosto atstovas.

Anot jo, naftos importo klausimas yra politinis, bet Baltarusijai labiausiai apsimoka naftą importuoti iš Rusijos.

„Čia yra politinis klausimas. Baltarusija turi alternatyvų, bet jos visos yra brangesnės ir jos nėra naudingos (...). Aišku, priklauso nuo Rusijos pardavimo kainos, bet transportavimo kaštai neabejotinai yra daug didesni vežantis jūra“, – sakė A. Drungilas.

Konfliktai dėl naftos ir dujų – nuolatiniai

Baltarusija ir Rusija dėl naftos ir dujų importo konfliktuoja ne pirmą kartą, kai baigiasi sutartys. Nesutarimai dažniausiai kyla dėl žaliavų kainų.

Konfliktai buvo kilę 2004, 2007, 2010 metais, o bene rimčiausias konfliktas įsiplieskė pernai, kai Rusija uždraudė kai kurių vaisių ir žemės ūkio produkcijos importą iš Baltarusijos. Reaguodamas į tai A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija galėtų naftą importuoti per Baltijos jūros šalių ir Lenkijos uostus.

Nuo šių metų pradžios Rusija nebetiekia naftos žaliavos Baltarusijos perdirbimo gamykloms.

Be to, konfliktą sunkina ir praėjusių metų balandį įvykusi naftotiekio „Družba“ avarija, užteršusi didžiulius kiekius naftos.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 01 03 18:46
Spausdinti