JAV ir Europoje populiarėja populistiniai dešinieji politikai. Grėsmė – reali.
Populistai turi naują mantrą. Daug metų abipus Atlanto juos penėjo įsitikinimas, kad savanaudis elitas negali (arba nenori) spręsti eilinių darbo žmonių problemų. Dabar populistai taip pat maitinasi baime, kad vyriausybės negali (arba nenori) užtikrinti piliečių saugumo.
Po nesenų įvykių, kai „Islamo valstybei“ ištikimybę prisiekusi pora San Bernardine, Kalifornijoje, JAV, nužudė 14 žmonių, Donaldas Trumpas (nuotr.) paragino „visiškai, aklinai užverti“ šalies sienas musulmonams. O anksčiau jis, rimčiausias pretendentas tapti respublikonų kandidatu į prezidentus, buvo pasiūlęs uždaryti mečetes ir suregistruoti JAV musulmonus. „Neturime pasirinkimo“, – sakė jis.
Prancūzijoje D. Trumpo analogas – kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Nacionalinis frontas (FN). Pirmajame regionų rinkimų ture, kuris vyko gruodžio 6-ąją, po praėjusio mėnesio „Islamo valstybės“ teroro išpuolių Paryžiuje, FN nedidele persvara surinko daugiausia balsų šalies mastu ir pirmavo šešiuose iš trylikos regionų. FN vadovė Marine Le Pen ir jos dukterėčia sulaukė daugiau kaip po 40 proc.
