Meniu
Prenumerata

antradienis, rugsėjo 22 d.
TECHNOLOGIJOS IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
Visų šalių darbininkai, junkitės prie interneto!
The Economist
Scanpix

Technologijos pakirto profsąjungų galią. Jas įdarbinus organizuota darbo jėga gali atsigauti.

Jörgas Sprave – linksmas vokietis nuginkluojančia šypsena, bet neleidžia abejoti, kad kalba rimtai. „Jei jie išsisukinės, smogsime į skaudžią vietą“, – pareiškė jis. „YouTube“ savininkei „Google“ nenusileidus, J. Sprave skelbs streiką. Vokietis valdo daugiau nei 2 mln. prenumeratorių turintį kanalą „The Slingshot Channel“ apie laidynes ir kitus ginklus, šaudančius įtempus gumą. Be to, vyras įsteigė profsąjungą „YouTubers Union“, kurioje yra apie 16 tūkst. narių. Viskas prasidėjo kovo mėnesį, kai spaudžiama reklamuotojų „YouTube“ prie daugelio J. Sprave’s ir ne tik jo vaizdo įrašų nustojo rodyti reklamas. J. Sprave’s pajamos susitraukė nuo 6,5 tūkst. iki 1,5 tūkst. JAV dolerių per mėnesį. Pagrindinis grupės reikalavimas – neriboti gaunamų pajamų.

Būtų lengva J. Sprave’ę pavadinti keistuoliu ir numoti į jį ranka. Jo kanale balansuojama tarp pokštų ir fanatiško ginklų propagavimo. Profsąjungos, kurią jis įkūrė, nariu tampi tiesiog prisijungęs prie feisbuko grupės, o jei „YouTube“ J. Sprave’ės norams nepaklus, vargu ar kiti nariai skubės iš platformos iškelti savo turinį. Bet įsteigta „YouTubers Union“ verčia naują technologijų pažangos ir profsąjungų galios santykių lapą. Jau ne pirmą dešimtmetį profsąjungos turtingajame pasaulyje nyksta – prie to prisideda ir technologijų kaita. Galbūt dabar technologijos (nuo socialinių tinklų iki dirbtinio intelekto) padės organizuotai darbo jėgai atgimti.

Neatrodo, kad profsąjungos galėtų atsigauti. Iki XIX a. vidurio darbininkai retai būrėsi į tokias grupes, bet vėliau industrializacija ir urbanizacija suvedė darbininkus į krūvą, tad atsirado ir proga, ir priežastis organizuotis – derėtis dėl užmokesčio ir sąlygų. 1915 m. jau 10 proc. dirbančių amerikiečių buvo profsąjungų nariai, o apie 1950 m. narystė pasiekė 30 proc. piką. Švedijoje narystės lygis 1930 m. buvo apie 40 proc., o Jungtinėje Karalystėje tiek pat – gerais pora dešimtmečių vėliau, kai įvairioms profsąjungoms priklausė 10 mln. darbininkų. Staigus nykimas nustebino beveik visus. Turtingose šalyse narystė profsąjungose nėrė žemyn (žr. 1 grafiką). Šiandien tik vienas iš dešimties dirbančių amerikiečių priklauso profsąjungai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose šalyse narystės mediana siekia apie 18 proc., o XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje viršijo 50 proc.

2019 01 04 15:10
Spausdinti