Meniu
Prenumerata
antradienis, kovo 31 d.
PROTESTAI
Visi norime pakeisti pasaulį: kodėl pasaulyje kyla nepasitenkinimo bangos?
The Economist
Pikti ir šmaikštūs (Scanpix nuotr.)

Ekonomika, demografinė padėtis ir socialiniai tinklai tik iš dalies paaiškina, kodėl šiandien tiek daug šalių purto protestai

Sunku susekti visus pasaulyje vykstančius protesto judėjimus. Pastarosiomis savaitėmis visuose žemynuose gatves užliejo masinės antivyriausybinės demonstracijos, kartais taikios, kartais ne: Alžyre, Bolivijoje, Jungtinėje Karalystėje, Katalonijoje, Čilėje, Ekvadore, Prancūzijoje, Gvinėjoje, Haityje, Hondūre, Honkonge, Irake, Kazachijoje, Libane, Pakistane ir kitur.

Pirmą kartą po to, kai dviejų paskutinių XX a. dešimtmečių sandūroje per Azijos ir Rytų Europos šalis nusirito „liaudies galios“ judėjimų banga, įvairių pasaulio kraštų gyventojai vėl vienu metu tokiu mastu nusprendė išlieti pyktį. O prieš tai pasauliniai neramumai panašų mastą buvo pasiekę tik XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Ankstesnės protesto bangos nebuvo tokios nuoseklios ir susijusios, kaip kartais pateikiama. Baigiantis 7-ajam dešimtmečiui neramumai buvo labai įvairūs: nuo Kinijoje vykusių partijos vidaus kovų dėl galios ir JAV pilietinių teisių judėjimo iki protestų prieš Vietnamo karą ir sovietų dominavimą Rytų Europoje. O po 20 metų įvykusios „liaudies galios“ revoliucijos, kilusios tokiose nepanašiose šalyse kaip Birma ir Čekoslovakija, buvo tiek skirtingos, kiek panašios.

2020 01 03 12:32
Spausdinti