Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 19 d.


KITA TECHNOLOGIJŲ MILŽINĖ
Vikipedijai – dvidešimt, o jos reputacija gera kaip niekad
The Economist

Enciklopedija, prie kurios gali prisidėti kiekvienas – maloni šiuolaikinio interneto keistenybė

Kai fantastikos rašytojas Douglas Adamsas 1971 m. gulėjo įkaušęs Austrijos laukuose prie Insbruko, jį aplankė įkvėpimas. Rašytojas pažvelgė į rankose laikomą „Keliautojo autostopu gidą po Europą“, tada į žvaigždes ir jam šovė „Keliautojo autostopu gido po galaktiką“ idėja. Tai bus (grožinis) kelionių knygos ir enciklopedijos mišinys, bet su absurdiškai skambančiu kabliuku – jį rašys ne ekspertai, o prisidėti galės kiekvienas.

D. Adamsas tuo siekė humoristinio efekto, bet šiandien tokią idėją galima laikyti ne tik juokinga, bet ir įžvalgia. Sausio 15 d. Vikipedijai – „nemokamai enciklopedijai, kurią kurti gali kiekvienas“ – sukako 20 metų. Jubiliejų ji pasitiko kaip visų laikų didžiausias ir skaitomiausias žinynas. Vikipedijoje yra per 55 mln. straipsnių šimtais kalbų ir visus juos rašo savanoriai. Vien 6,2 mln. straipsnių anglų kalba užimtų apie 2,8 tūkst. spausdintų tomų. Internetą analizuojančios „Alexa Internet“ sąraše Vikipedija užima 13 vietą tarp populiariausių interneto svetainių ir pralenkia „Reddit“, „Netflix“ ir „Instagram“.

Tačiau Vikipedija – keistenybė. Ji ignoruoja Silicio slėnio sėkmės receptą. Svetainė neturi akcininkų, niekam nesukrovė milijardų, neparduoda reklamos. Į technologijų milžines pretenduojančios šių dienų įmonės dėl „masto“ degina krūvas investuotojų pinigų, subsidijuodamos keliones taksi („Uber“) arba tūkstantmečio vaikų susirašinėjimą („Snap“). Vikipedija augo organiškai, prie jos kūrėjų nusprendžiant prisijungti vis naujiems paprastiems žmonėms. Svetainės šaknys – XX a. pabaigos internetui būdingas technologinis optimizmas, kad eiliniams žmonėms kompiuteriai bus išsilaisvinimo, mokslo ir apšvietos įrankiai.

2021 02 25 07:00
Spausdinti