Senkant pinigų iš naftos srautams, auga autokratinio sultonato pamaldumas
It keista atogrąžų gėlė, kasmet trims dienoms Brunėjaus sultono pavaldiniams atsiveria Tikėjimo šviesos rūmų durys. Šis 1,8 tūkst. kambarių pastatas stovi Bandar Seri Begavano, apsnūdusios šios nedidelės valstybės sostinės, pakraštyje. Milžiniškoje pokylių salėje tūkstančiai brunėjiečių pusryčiams kerta jautienos karį ir keptus viščiukus su medumi, sudėtus į lėkštes paauksuotais kraštais. Vėliau vyrai rikiuojasi eilėn, kad galėtų pasveikinti sultoną, kuris jų laukia žalia spalva ir auksu dekoruotame priimamajame (atskirame kambaryje sultono žmona priima moteris). Karališkoji šeima paspaudžia dešimtis tūkstančių rankų.
Šis kasmetis renginys, vykęs liepą minint ramadano pabaigą, yra proga brunėjiečiams pažerti pagyrų sultonui Hassanalui Bolkiahui – vienam turtingiausių pasaulio vyrų ir mažai likusių absoliučių monarchų. Kitą progą jie turėjo rugpjūčio 15-ąją, kai sultonas šventė 69-ąjį gimtadienį.
Gausi nafta iškėlė brunėjiečius į ketvirtą vietą tarp turtingiausių Azijos tautų, o valstybė dosniai dalija išmokas. Tai padeda autokratinę valdžią saugoti nuo kritikos. Bet angliavandenilių atsargos jau senka, o vyriausybė neatrodo žinanti daug būdų, kaip tai spręsti, tik skatina aršesnę islamo formą. Pernai ji paskelbė planuojanti įvesti griežtą šariatą (islamo teisę).
