Meniu
Prenumerata
antradienis, vasario 18 d.
Šventė baigiasi

Politinių ryšių turintiems magnatams nebe taip lengva visame pasaulyje

Prieš porą metų „The Economist“ sudarė pažinčių kapitalizmo indeksą. Buvo siekiama išsiaiškinti, ar neprasidėjo nauja „baronų ir plėšikų“ era, t. y. ar pasauliniu mastu nesikartoja XIX a. pabaigoje JAV stebėtas reiškinys – Paauksuotasis amžius. Deja, indeksas rodė, kad nuo XX a. pabaigos, kai įsibėgėjo globalizacija, milijardieriai iš dažnai draugiškais ryšiais su valdžia pasižyminčių sektorių, kaip antai lošimai, naftos pramonė ir statyba, gerokai pralobo. Per du dešimtmečius pažinčių kapitalistų turtas išaugo ir kaip pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), ir kaip bendro milijardierių turto dalis.

Gali atrodyti, kad jau artėja niekingas naujojo pažinčių kapitalizmo aukso amžiaus galas. Londone nuo deportacijos į Indiją bando išsisukti plaukus į uodegą rišantis magnatas Vijay Mallya, o pareigūnai naršo po jo imperijos griuvėsius. Pernai San Paule suimti didžiausios Brazilijos statybų bendrovės „Odebrecht“ vadovai ir nuskraidinti į Kuritibą Brazilijos pietuose, kur teismas nagrinėja korupcinius sandorius su valstybės kontroliuojama naftos įmone „Petrobras“. Skandalas, į kurį įsivėlę politikai iš kelių politinių organizacijų, įskaitant valdančiąją Darbininkų partiją, nepadeda Brazilijos prezidentei Dilmai Rousseff, kuriai jau ir taip pradėta apkalta.

Pasaulinio tyrimo dėl sukčiavimo taikiklyje atsidūrė Malaizijos investicinis fondas 1MDB, atskaitingas ministrui pirmininkui. Filipinuose gegužės 9-ąją prezidentu išrinkto Rodrigo Duterte šalininkai tikisi, kad jis sudoros vešėti pažintims leidusią feodalinę politinę sistemą. Kinijoje, pradėjus Xi Jinpingo inicijuotą „tigrų“ valymą, į apklausas reguliariai kviečiami privačiųjų ir valstybės įmonių vadovai (nors paties Xi Jinpingo šeima neliečiama). Panamos dokumentai atskleidė magnatų iš įvairių kraštų ofšorinius finansinius piruetus.

Pažinčių mėgėjams nepalankus ir ekonomikos klimatas. Krito žaliavų kainos, o įkandin nusirito kasyklų, plieno gamyklų ir naftos telkinių koncesijų vertė. Nusmuko besivystančių rinkų valiutos ir akcijos. Užstrigo ilgalaikis Azijos nekilnojamojo turto (NT) bumas.

Todėl atnaujinus indeksą matyti, kad pažinčių kapitalizmo milijardierių turtas nuolat menko ir dabar siekia 1,75 trln. JAV dolerių, t. y. nuo 2014-ųjų susitraukė 16 proc. Išsivysčiusiose šalyse pažinčių kapitalistų turtas veik nekito ir siekia apie 1,5 proc. BVP. Besivystančiose rinkose dalis susitraukė iki 4 proc. BVP – nuo 7 proc. piko, pasiekto 2008-aisiais (žr. 1 grafiką). Kalbant apie turto pasiskirstymą, pažintimis grįstus sektorius stumia švaresni, pavyzdžiui, plataus vartojimo prekių (žr. 2 grafiką).

Nors procesas stabtelėjo, dar per anksti teigti, jog pažinčių era baigėsi. Ir ne vien dėl to, kad JAV prezidentu gali išsirinkti milijardierių, kuriam dėl verslo ryšių su Atlantik Sičio lošimo namais ir Manhatano NT džiunglėmis pažinčių kapitalistų sąraše teko 104 vieta.

Sudarant pažinčių indeksą remtasi tuo, kad kai kurie sektoriai lengvai pasiduoda „rentininkystei“. Tai ekonomistų terminas, vartojamas tais atvejais, kai gamybos sąnaudų (žemės, darbo jėgos, mašinų, kapitalo) savininkai gauna daugiau pelno, nei sulauktų konkurencingoje rinkoje. Karteliai, monopolijos ir lobizmas – įprasti būdai užsitikrinti rentą. Dažnai imlūs būna daug sąveikos su valstybe reikalaujantys arba valstybės licencijuojami sektoriai, pavyzdžiui, telekomunikacijų, gamtos išteklių, NT, statybos, gynybos. Rentininkystė gali būti susijusi su korupcija, bet labai dažnai ji yra legali.

Sudarydami indeksą rėmėmės Ruchiro Sharmos iš „Morgan Stanley Investment Management“, Aditi Gandhi ir Michaelo Waltono iš Delio politikos tyrimų centro ir kitais darbais. Jame panaudoti „Forbes“ skelbiami duomenys apie milijardierių turtą. Šie pažinčių kapitalistams priskiriami pagal tai, kuriame sektoriuje jie yra aktyviausi. Visą tam tikros šalies pažinčių kapitalistų turtą lyginame su tos valstybės BVP. Apžvelgiame 22 ūkius: penkis didžiausius turtinguosius, dešimt didžiausių besivystančių, iš kurių galima gauti patikimų duomenų, ir dar kelias atrinktas šalis, kuriose pažintys yra problema (žr. 3 grafiką). Nebandome nagrinėti smulkaus kyšininkavimo, paplitusio daugelyje kraštų, pavyzdžiui, kai kyšiais siekiama paspartinti procesą ar išsisukti nuo baudos už eismo taisyklių pažeidimą.

Turtingajame pasaulyje milijardierių daug, bet pažinčių kapitalistų mažiau. Tik 14 proc. milijardierių turto gaunama iš rentoms imlių sektorių. Antai JAV Volstritas neišvengia kontroversijų, bet jo magnatai dažniau linksniuojami demagogiškose populistinių politikų kalbose, nei vyrauja milijardierių sąrašuose. Pažinčių kapitalizmui priskiriame indėlių bankininkystę dėl netiesioginės valstybės garantijos. Jei pridėtume milijardierius iš rizikos draudimo fondų ir kitus finansininkus, pažinčių kapitalizmo sektoriuose susikrauto JAV milijardierių turto dalis išaugtų nuo 14 iki 28 proc. George’o Soroso, bene turtingiausio žmogaus rizikos draudimo fondų žaidime, turtas vertas tiek pat kiek palyginti mažai žinomo Philo Knighto, prekiaujančio „Nike“ sportbačiais. G. Soroso turtas siekia tik trečdalį Billo Gateso turto, kurį šis susikrovė iš technologijų.

Besivystantiems ūkiams tenka 43 proc. pasaulio BVP, tačiau 65 proc. pažinčių kapitalistų turto. Iš didžiųjų šalių iki šiol prasčiausiai atrodo Rusija, ir tai atspindi joje įsigalėjusią korupciją, priklausomybę nuo gamtos išteklių. Vertinant doleriais, per pastaruosius porą metų susitraukė tiek Rusijos pažinčių kapitalistų turtas, tiek BVP – rublio kolapso padarinys. Bet turto ir BVP santykis nuo 2014-ųjų veik nepakito. Ukraina ir Malaizija – dar dvi ir indekse prastai atrodančios šalys. Abiejose pažinčių kapitalizmas sukėlė politinį nestabilumą. Singapūre pabandęs pareigūnui sumokėti kyšį veikiausiai atsidursi areštinėje. Bet šio miesto valstybės rezultatai prasti, nes jis tarnauja kaip tranzito punktas mažiau padorumo paisančioms kaimynėms, taip pat prisideda vietos NT ir bankininkų klanai.

Viltingai nuteikia Indija – ji, atrodo, tvarkosi. 2008-aisiais pažinčių kapitalistų turtas pasiekė 18 proc. BVP ir prilygo Rusijos, o šiandien tesiekia 3 proc., panašiai kaip Australijos. Laukinių Vakarų tipo kasybos magnatų padėtį pablogino smukusios žaliavų kainos. Vyriausybė ėmėsi rauti kyšininkavimą, o centrinis bankas ragina valstybines skolinimo įstaigas liautis dalyti dosnius sandorius turtuoliams. Dabar Indijos milijardieriai daugumą turto gauna iš atvirų sektorių, pavyzdžiui, farmacijos, automobilių, plataus vartojimo prekių. Indijos kapitalizmo grietinėlė – nebe išlepintos tenykščių verslo dinastijų atžalos, o išalkę elektroninės komercijos bendrovės „Flipkart“ įkūrėjai.

Absoliučiaisiais skaičiais didžiausias pasaulyje pažinčių kapitalistų turtas, siekiantis 360 mlrd. JAV dolerių, susikaupė Kinijoje (įskaitant Honkongą). Kritiškas prezidento Xi Jinpingo požiūris į lošimus skaudžiai atsiliepė Makao lošimo namų valdytojams. Išgaravo nemažai energetikos magnato Li Hejuno turto. Bet iš nežinomybės iškilo nauji milijardieriai iš dosniomis rentomis pasižyminčių sektorių, įskaitant Wang Jianliną iš NT bendrovės „Dalian Wanda“, kuris teigia esąs turtingesnis už Honkongo verslo šulą Li Ka-shingą.

Vis dėlto turtą lyginant su BVP, Kinija (įskaitant Honkongą) yra tik 11-a šalis. Vidurinės karalystės atvejis atskleidžia du rimtus mūsų metodikos trūkumus. Įtraukiame tik tuos asmenis, kurių deklaruotas turtas viršija milijardą dolerių. Nestinga mažiau sukaupusių asmenų, o Kinijoje išmintingas pažinčių kapitalistas stengiasi neišsišokti. Be to, sektorių skirstymas neišvengiamai yra apytikris. Tikėtina, kad su valstybe sąveikaujančios olandų bendrovės yra švarios, o žemyninėje Kinijoje bet kurio sektoriaus milijardieriams reikia partijos pritarimo. Jei visą Kinijos milijardierių turtą priskirtume rentininkystei, šalis atsidurtų penktoje vietoje.

Paskutiniai magnatai

Galbūt indeksas šiokį tokį pagerėjimą rodo dėl to, kad pažinčių kapitalizmas tebuvo globalėjančio pasaulio ūkio pereitas tarpsnis. 2000–2010 m. kapitalas mėtėsi iš vienos šalies į kitą ir kėlė turto kainas, ypač NT. Kinijoje įsisukus statyboms, išsipūtė žaliavų kainos. Prasidėjus milžiniškam bumui politikos ir teisėtvarkos institucijoms buvo sunku susitvarkyti. Todėl daug pažinčių turintys žmonės gavo palankią progą naudotis radijo dažniais, pigiomis paskolomis ir žeme.

Dabar šventė baigėsi. Epinė Kinijos industrializacija buvo vienkartinis atvejis, o pasaulinius kapitalo srautus iš dalies paskatinę „per dideli, kad žlugtų“ bankai dabar jau sutramdyti. Optimistai taip pat gali sakyti, kad besivystančiame pasaulyje pažinčių kapitalizmas paragino reaguoti augančią vidurinę klasę: nuo brazilų, kurie gatvėse protestavo prieš kyšininkavimą būgnydami puodus ir keptuves, iki indų, Delio vadovu išrinkusių kitamanį Arvindą Kejriwalą, agituojantį kovoti su korupcija. Šie visuomenės judėjimai siejasi su neigiama reakcija, prieš šimtmetį kilusia JAV. Priėmus antimonopolinius įstatymus, XIX a. pabaigos Paauksuotąjį amžių XX a. pradžioje išstūmė Progresyvioji era.

Vis dėlto tebėra rimtų priežasčių nerimauti dėl pažinčių kapitalizmo. Kai kurios šalys, kaip antai Rusija, regresuoja. Jei pasaulio ūkis vėl įsisuks, atsigaus žaliavų kainos, sykiu ir jų nešamos rentos. Sistemas valančiose šalyse arba ten, kur susitvarkyti rimtai spaudžia visuomenė, pavyzdžiui, Brazilijoje, Meksikoje, Indijoje, reformos sunkiai skinasi kelią. Politinės partijos priklauso nuo nelegalaus finansavimo. Teismai turi krūvas nebaigtų darbų, kuriems atlikti reikia ne vienų metų, o valstybės valdomi bankai įstrigę laike. Tikėtina, kad besivystančiose rinkose į mažesnį prieaugį bus sureaguota nauja privatizacijos banga, ar tai būtų Saudo Arabijos naftos bendrovė „Saudi Aramco“, ar Indijos bankai. Nevykusios XX a. paskutinio dešimtmečio privatizacijos buvo pagrindinis pažinčių kapitalistų turto šaltinis.

Dar viena priežastis likti budriems – technologijos. Sudarydami indeksą tariame, kad valdžia į šį sektorių kišasi palyginti mažai, todėl jis ne toks imlus rentininkystei. Bet dėl šios prielaidos kilo abejonių. „Alphabet“, pirminė „Google“ įmonė, tapo bene rimčiausia lobiste Vašingtone, taip pat Europoje nuolat derasi dėl antimonopolinių taisyklių ir mokesčių. „Uber“ visame pasaulyje grumiasi su reguliuotojais. Kinijos elektroninės komercijos milžinės „Alibaba“ vadovą Jacką Ma valstybė saugo nuo užsienio konkurencijos, o didžiąją dalį turto jam sukrauna turimas susijusios mokėjimų bendrovės „Ant Financial“ akcijų paketas. Įmonė verta 60 mlrd. JAV dolerių, o jos didžiausi išoriniai investuotojai – Kinijos valstybinis investicinis fondas ir socialinio draudimo fondas.

Jei technologijas priskirtume pažinčių kapitalizmo sektoriams, Vakarų pasaulyje su rentininkyste būtų susiję daugiau turto ir jis nuolat didėtų. Dar pamatysime, ar technologijos suka šia linkme. Bet viena aišku – pažinčių kapitalistai, kaip ir pats kapitalizmas, prisitaikys.

2016 07 01 18:54
Spausdinti