Meniu
Prenumerata
antradienis, kovo 31 d.
Smegenys be sienų
The Economist

Australija ir Kanada siekia pritraukti daugiau studentų iš svetur. Tai kelia pavojų JAV ir Jungtinei Karalystei.

Montana Hirschowitz tiksliai pamena, kada nusprendė mokytis užsienyje – būdama dešimties vieną naktį, kai į jos namus Johanesburge įsilaužė ginkluoti plėšikai ir grasino šeimai. Quangas Nguyenas savo pasirinkimo nesieja su konkrečia akimirka: jis tiesiog nenorėjo, kad nemažą dalį studijų laiko surytų komunistinės ideologijos paskaitos, kaip įprasta jo gimtajame Vietname. Marokietė Jehanne Aghzadi visą vaikystę lankė amerikietiškas mokyklas ir norėjo tęsti studijas anglų kalba. Joy Lin ieškojo geresnės programos, nei galėjo rasti Kinijoje, ir norėjo aktyvesnio studentiško gyvenimo, o baigusi turėti progą įgyti darbo svečioje šalyje patirties.

Visi galiausiai atsidūrė Majamio universitete Floridoje, o priežastys rinktis šią mokyklą buvo ne mažiau įvairios nei tos, dėl kurių jie paliko tėvynę: geras oras, aukštai vertinamos juos dominančių dalykų studijos, parama studentams, o vienu atveju – stipendija. Bet, atmetus konkrečius atvejus, jie – dalis masinės tendencijos. Ne gimtinės universitetuose ir koledžuose studijuoja daugiau jaunuolių nei kada nors. Kai kuriose šalyse ir programose užsieniečiai šiandien sudaro nemažą dalį studentų: antai Australijoje – ketvirtadalį, o JAV aukštosiose mokyklose tokių yra apie milijoną.

2000 m. pasaulyje tarptautinių studentų buvo 2 mln., o dabar – jau 4,5 mln. Besivystančiose šalyse, kur vietos pasiūla prasta, daugėjant gyventojų ir augant pajamoms, iki 2025 m. jų skaičius turėtų pasiekti 7–8 mln. Rinkos dalį bando atsiriekti keli kraštai, kur tradiciškai užsieniečių studijavo nedaug. Japonija deda pastangas, kad iki 2020 m. joje aukštuosius mokslus krimstų 300 tūkst. svetimšalių, t. y. 60 proc. daugiau nei dabar. Malaizija iki 2025 m. viliasi beveik padvigubinti skaičių – iki 250 tūkst.

2016 04 18 19:00
Spausdinti