Meniu
Prenumerata

antradienis, lapkričio 24 d.
BRANDUOLINĖ ENERGETIKA
Radioaktyviųjų atliekų laidojimas: iki kito ledynmečio ir ilgiau
The Economist
Posiva

Suomija rodo kelią, pradėjusi projektą, kuris turėtų trukti 100 tūkst. metų

Stati spiralinė penkių kilometrų ilgio rampa jungia tunelio angą (nuotr.) su Žemės gelmėmis. Ten, giliai, geltonas gręžimo bokštas uoloje daro skyles, nes ji ruošiama sprogdinti. Justi žvarba, bet po keleto metų čia gali būti labiau panašu į suomišką pirtį. Duobėse bus palaidoti variniai 5,2 metro ilgio konteineriai su bene radioaktyviausių pasaulyje branduolinių atliekų likučiais. Kai bus baigta gręžti (maždaug po šimto metų), tuneliuose, kurių bendras ilgis sieks iki 70 kilometrų, tokių konteinerių bus 3250, o kiekviename – po pusę tonos panaudoto kuro. Tada visa teritorija bus izoliuota, kad nekeltų pavojaus ateities kartoms.

Šimtas metų reiškia, kad vykdomas megaprojektas. Bet tai tik pradžia. Kad nebekeltų pavojaus, branduolinėms elektrinėms reikalingus radioaktyviuosius plutonio izotopus reikia saugoti dešimtis tūkstančių metų. Suomija siekia susikaupusias atliekas bent 100 tūkst. metų izoliuoti Onkalo atliekyne, palaidojusi giliai po nedidele miškinga Olkiluoto sala, kur stovi viena iš dviejų šalies branduolinių elektrinių.

Geologiniu atžvilgiu tai – širdies dūžis. Pamatinei Suomijos uolienai jau 1,9 mlrd. metų. Bet skaičiuojant pagal žmogaus gyvenimą 4 tūkst. kartų – beveik nesuvokiama. Kaip sako projektą prižiūrinčios suomių įmonės „Posiva“, kurią valdo energetikos bendrovės, vadovas Mika Pohjonenas, niekas nežino, ar po tiek laiko Žemė bepriklausys žmonėms, padarams (arba mašinoms), ką ir kalbėti apie tai, ar jie sugebės perskaityti šiandienes saugos instrukcijas. Prieš 100 tūkst. metų Suomiją dengė ledas, o Homo sapiens dar nebuvo pasiekę Europos.

2017 06 27 14:32
Spausdinti