Meniu
Prenumerata

šeštadienis, rugpjūčio 15 d.
TECHNOLOGIJOS IR POLITIKA
Puslaidininkių pramonė ir globalizacijos galia
The Economist
Scanpix

Supervalstybių politika gali pradėti viską griauti

Silicio slėnis, JAV technologijų branduolys, vardą gavo iš cheminio elemento, kuris nepaprastai svarbus mikroprocesorių gamybai. Šiandien daugiausia dėmesio pritraukia tokios slėnio įmonės kaip „Facebook“, „Google“ ir „Apple“, garsėjančios programine įranga ir dailiais įrenginiais, o ne lustais, be kurių niekas neveiktų. Bet XX a. 6–7 dešimtmetyje būtent Silicio slėnyje tobulinti tokie išradimai kaip tranzistorius ir integrinis grandynas, padėję kompiuteriams, anuomet – nepatikimoms kambario dydžio mašinoms, virsti kišenėje telpančiais patogiais įrenginiais. Tuo pasinaudojusios suklestėjo ir šiandienos technologijų milžinės.

Nūnai mikroprocesorių rasi visur – nuo automobilių ir skalbimo mašinų iki naikintuvų. Duomenis renkanti „World Semiconductor Trade Statistics“ skaičiuoja, kad 2017 m. lustų rinkos vertė siekė 412 mlrd. JAV dolerių – 21,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Bet elementarūs skaičiai neatspindi tikrosios lustų gamybos svarbos. Antai vertinama, kad pasaulinio e. komercijos sektoriaus metinės pajamos viršija 2 trln. JAV dolerių. Jei duomenys – naujoji nafta, tai lustai – vidaus degimo varikliai, suteikiantys duomenims apčiuopiamą naudą.

Išplitus lustams iškerojo milžiniška pasaulinė pramonė. Šiandieninius mikroprocesorius sudaro milijardai komponentų, jie gaminami pažangiausiose gamyklose, kurių statyba kainuoja dešimtis milijardų dolerių. Tai, kad tokius įrenginius apskritai įmanoma pagaminti, liudija specializacijos ir prekybos galią.

2019 01 25 11:00
Spausdinti