Meniu
Prenumerata

sekmadienis, rugsėjo 27 d.
ŠVIETIMAS
PISA rezultatai politikos formuotojus gali nuvesti klaidingu keliu
The Economist
Scanpix
Ir Estija turi rūpesčių

Tai tik dar viena priežastis atidžiai juos stebėti

1991 m. atgavusi nepriklausomybę ir išsilaisvinusi iš Sovietų Sąjungos, Estija pasinaudojo proga pertvarkyti šalies švietimo sistemą. Dabartinė švietimo ministrė Mailis Reps (nuotr.) sako, kad pareigūnai ir politikai įkvėpimo ieškojo visur – nuo JAV iki Nyderlandų, tačiau vis grįždavo prie kaimynių iš Šiaurės. M. Reps prisimena, kad diskusijos dažnai baigdavosi tokiu argumentu: „Pabandykime ką nors tokio, nes pasiteisino Švedijoje arba Suomijoje.“

Panašiai daro daugelis kitų. Gruodžio 3-iąją EBPO pristatė Tarptautinio mokinių vertinimo programos (PISA) rezultatus, skelbiamus kas trejetą metų. Tikrinami 15–16 metų mokinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžiai EBPO šalyse narėse, taip pat savanoriškai dalyvauja šiam daugiausia turtingas šalis vienijančiam klubui nepriklausančios valstybės. Remiantis rezultatais galima tiesiogiai palyginti skirtingas švietimo sistemas. Pirmi rezultatai buvo paskelbti prieš beveik du dešimtmečius. Tąkart nutiko staigmena. Skaitymo kategorijoje pirmą vietą užėmė Suomija, iki tol negarsėjusi švietimo sistema, o ir kitose kategorijose gerai pasirodė.

Atrodė, kad ši Šiaurės šalis atrado būdą pasiekti puikių rezultatų apsieidama be disciplinos ir didžiulių krūvių, būdingų tąkart taip pat viršūnėse karaliavusioms tokioms Rytų Azijos čempionėms kaip Japonija ir Pietų Korėja. Į Helsinkį suplūdo švietimo specialistai. Saviškius jie informavo, kad švietimas ten ne tik nemokamas ir visapusiškas, bet ir mokytojai labai gerbiami, puikiai paruošti ir turi daug laisvės, o jų darbas dažnai reiškė, kad reikia duoti vaikams galimybę patiems viską išsiaiškinti. Suomių švietimo sistemą bandė kopijuoti ne viena kitų šalių mokykla nuo Škotijos iki Pietų Korėjos. Tarptautinių vizitų buvo tiek, kad Suomijos vyriausybė nusprendė imti už juos mokestį. Šiandien atvykėliams už apsilankymą mokykloje reikia sumokėti daugiau nei 1,2 tūkst. eurų.

2020 02 07 07:00
Spausdinti