Meniu
Prenumerata
antradienis, vasario 18 d.
ŠVIETIMAS
PISA rezultatai politikos formuotojus gali nuvesti klaidingu keliu
The Economist
Scanpix
Ir Estija turi rūpesčių

Tai tik dar viena priežastis atidžiai juos stebėti

1991 m. atgavusi nepriklausomybę ir išsilaisvinusi iš Sovietų Sąjungos, Estija pasinaudojo proga pertvarkyti šalies švietimo sistemą. Dabartinė švietimo ministrė Mailis Reps (nuotr.) sako, kad pareigūnai ir politikai įkvėpimo ieškojo visur – nuo JAV iki Nyderlandų, tačiau vis grįždavo prie kaimynių iš Šiaurės. M. Reps prisimena, kad diskusijos dažnai baigdavosi tokiu argumentu: „Pabandykime ką nors tokio, nes pasiteisino Švedijoje arba Suomijoje.“

Panašiai daro daugelis kitų. Gruodžio 3-iąją EBPO pristatė Tarptautinio mokinių vertinimo programos (PISA) rezultatus, skelbiamus kas trejetą metų. Tikrinami 15–16 metų mokinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžiai EBPO šalyse narėse, taip pat savanoriškai dalyvauja šiam daugiausia turtingas šalis vienijančiam klubui nepriklausančios valstybės. Remiantis rezultatais galima tiesiogiai palyginti skirtingas švietimo sistemas. Pirmi rezultatai buvo paskelbti prieš beveik du dešimtmečius. Tąkart nutiko staigmena. Skaitymo kategorijoje pirmą vietą užėmė Suomija, iki tol negarsėjusi švietimo sistema, o ir kitose kategorijose gerai pasirodė.

Atrodė, kad ši Šiaurės šalis atrado būdą pasiekti puikių rezultatų apsieidama be disciplinos ir didžiulių krūvių, būdingų tąkart taip pat viršūnėse karaliavusioms tokioms Rytų Azijos čempionėms kaip Japonija ir Pietų Korėja. Į Helsinkį suplūdo švietimo specialistai. Saviškius jie informavo, kad švietimas ten ne tik nemokamas ir visapusiškas, bet ir mokytojai labai gerbiami, puikiai paruošti ir turi daug laisvės, o jų darbas dažnai reiškė, kad reikia duoti vaikams galimybę patiems viską išsiaiškinti. Suomių švietimo sistemą bandė kopijuoti ne viena kitų šalių mokykla nuo Škotijos iki Pietų Korėjos. Tarptautinių vizitų buvo tiek, kad Suomijos vyriausybė nusprendė imti už juos mokestį. Šiandien atvykėliams už apsilankymą mokykloje reikia sumokėti daugiau nei 1,2 tūkst. eurų.

Bet Suomijos kaip švietimo utopijos įvaizdis jau atrodo senstelėjęs. Naujausi PISA rezultatai rodo, kad vidutinis šalies balas vėl pakrito, kaip smunka jau nuo 2006 m. Auga atotrūkis tarp turtingų ir nepasiturinčių mokinių, ir tai slegia šalį, kuri mėgsta didžiuotis lygybe. Kadaise tik mėgdžiojusi, dabar iš EBPO narių geriausius balus renka Estija. Neslėpdamas pasitenkinimo, Estijos švietimo ministerijos generalinis sekretorius Martas Laidmetsas sakė, kad Azijos delegacijos tebeskrenda į Helsinkį, bet vis dažniau joms tai tik tarpinė stotelė pakeliui į Taliną.

Pamokoma Suomijos istorija padeda paaiškinti, kodėl nuo pirmųjų PISA testų bendra pažanga nebuvo labai didelė. Keičiantis tūkstantmečiams tikėtasi, kad gavus iš testų tiek naujos informacijos bus galima nustatyti, kodėl kai kurios mokymo sistemos užtikrina gerus rezultatus. Jų pavyzdžiu paseks kiti ir visi džiaugsis geresniais rezultatais. Nors vienam mokiniui lavinti skiriama suma EBPO šalyse vien per pastarąjį dešimtmetį išaugo 15 proc., skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatai nuo pirmųjų testų iš esmės nepakito.

Talino talentai

2019 m., kaip visada, netrūksta džiuginančių rezultatų (žr. grafiką). Puikius balus renkantis Singapūras pasiekė dar daugiau, bet iš viršūnės jį išstūmė Kinija, o tiksliau sakant – Pekinas, Šanchajus, Dziangsu ir Džedziangas (EBPO nepriima rezultatų iš atokesnių vietovių, nes nėra garantijų, ar jie tikri). Geresnių rezultatų pasiekė ir kai kurios rečiau analizuojamos šalys, įskaitant Jordaniją, Lenkiją ir Turkiją. Bet kiekvienai Jordanijai yra po Suomiją.


Iš dalies bendros pažangos trūksta dėl to, kad mokyklų įtaka rezultatams nėra tokia didelė, kaip įsivaizduojama. Daug svarbiau kultūra ir kiti socialiniai veiksniai, pavyzdžiui, suaugusiųjų raštingumas, taigi net ir gerai informuoti politikos formuotojai negali daug pakeisti. Kaip pabrėžia Johnas Jerrimas iš Londono universitetinio koledžo: „Rytų Azijos šalys visada bus pirmose vietose.“ Be to, duomenys rodo, kad pasiekus tam tikrą lygį (apie 50 tūkst. JAV dolerių vienam mokiniui nuo 6 iki 15 metų lavinti) išlaidų augimas iš esmės nebekoreliuoja su PISA balais.

Kultūros svarba matoma Estijoje ir Suomijoje, kur raštingumas jau seniai aukštas, dažnai skatinant vietos Protestantų bažnyčiai. „Yra tam tikras bendras supratimas, – teigė M. Reps, – kad neturime, nežinau, auksinio deimanto, bet švietimas yra svarbu.“ Suomijoje sukurta knygų vaikams serija apie trolius Mumius – blyškius, apvalainus padarus, pamėgtus viso pasaulio vaikų. Šalyje gausu bibliotekų, įskaitant „Oodi“ – įspūdingą nusklembtą pastatą, iškilusį už 98 mln. eurų Helsinkio centre prie traukinių stoties, minint šalies šimtmetį. Šitai kitoms valstybėms sunku nukopijuoti.

Kiti veiksniai taip pat nepavaldūs švietimo ministrams. Svarbi imigracija, nes daugumoje šalių naujų atvykėlių rezultatai prastesni už vietinių. Suomijoje per pastarąjį dešimtmetį šiek tiek padaugėjo PISA testus laikančių mokinių iš migrantų šeimų. Daugiau kaip keturi penktadaliai namie nekalba suomiškai, ir tai padeda paaiškinti didelį jų ir vietos mokinių rezultatų atotrūkį. Estijoje mokinių iš imigrantų šeimų padaugėjo panašiai, bet ten atvykėliai rečiau gyvena skurdžiai, skirtingai nei šiaurinėje kaimynėje.

Suomiškos pamokos

Prastėjant Suomijos rezultatams, tie, kurie puolė kopijuoti jos mokyklas, gali atrodyti kvailai. Bet pasigilinus, iš šios šalies pavyzdžio dar yra ko pasimokyti. Nors ji garsėja švelnia mokymo sistema, anksčiau ten buvo daugiau griežtumo. Kai 1996-aisiais, iki pirmųjų PISA rezultatų likus ketvertui metų, šalyje lankėsi grupė britų tyrėjų, rado „ištisas klases, eilutė po eilutės sekančias tai, kas parašyta vadovėlyje, mokytojo nustatytu tempu <...> Ėjome iš vienos mokyklos į kitą ir matėme beveik identiškas pamokas – galėjai sukeisti mokytojus, o vaikai nebūtų pastebėję skirtumo.“ Kaip pabrėžė ekonomistas Gabrielis Helleris Sahlgrenas, dauguma pirmame testų raunde gerai pasirodžiusių vaikų dar turėjo mokytis tokiu principu.

Scanpix
Svarbiausia – geras startas

Tuo metu, kai buvo paskelbti rezultatai, daug Suomijos mokyklų jau buvo pasukusios visai kita kryptimi, tad jas lankantys politikos formuotojai liko nustebę. Dar nepaskelbtame tyrime Aino Saarinen su kolegomis iš Helsinkio ir Oulu universitetų analizuoja 2012 ir 2015 m. PISA duomenis. Nustatyta, kad vaikų, kurie lankė didesnę laisvę patiems rinktis savo mokslų kryptį davusias mokyklas, matematikos ir gamtos mokslų balai buvo mažesni, o labiausiai nukentėjo vaikai iš skurdžių ir migrantų šeimų. Atmetusios aukso vidurio galimybę tarp skaitymo iš vadovėlio ir jų pačių valiai paliktų vaikų, vėliau mokyklos toliau eksperimentavo. Statoma daug naujų mokyklų be kabinetų. Nuo 2016 m. diegiama nauja mokymo programa skatina rengti pamokas neskirstant jų į konkrečius dalykus.

Tačiau Estijos ir Suomijos švietimo sistemos turi daug panašumų. Antai abiejose šalyse nedaug privačių mokyklų, taip pat siekiama mažinti egzaminų ir mažiau skirstyti pagal gabumus. Nors Talino centre įsikūrusios Jakobo Westholmo mokyklos direktorius Rando Kuustikas sėdi šiek tiek senamadiškame kabinete, kuriame kabo šalies vadovų portretai ir didelė Estijos vėliava, jis teigia, jog jam, visų pirma, svarbiausia, kad mokiniai būtų laimingi, o tada „padėti jiems geriau susigaudyti pasaulyje nei tada, kai tik pradėjo mokytis“.

Nors R. Kuustiko vadovaujami mokytojai pradeda koreguoti savo dėstymo stilių, pavyzdžiui, dažniau duoda dirbti grupėmis, „tebesame labai tradicinė mokykla“, pripažino direktorius. Grupinis mokinių darbas prasideda tik po to, kai mokytojas yra garantuotas, kad jie gerai suprato gvildenamą temą. Nustatytos aiškios taisyklės, o mokytojai veda pamokas priešais klasę. Mokslininkai nurodo, kad pamokos panašiai vyksta visoje šalyje. Timas Oatesas iš „Cambridge Assessment“ giria nuodugnią, nuoseklią šalies mokymo programą.

Daugeliu atvejų yra ko pasimokyti. Bet valstybė, panorusi urmu importuoti visą Estijos modelį, veikiausiai nusivils. Pastaruosius tris dešimtmečius šalies ūkis sparčiai augo, ir tai siejama su geresniais rezultatais. Be to, žmonės emigruoja ir sumažėjo gimstamumas, todėl mokinių skaičius nuo 2000 m. susitraukė 29 proc., taigi susiformavo neįprasta švietimo sistema. EBPO švietimo direktorato vadovas Andreasas Schleicheris pastebi, kad tarp mokyklų susiklostė „sveika konkurencija“, siekiant pritraukti likusius mokinius. Pradinių kaimo mokyklų klasėse neretai būna vos du trys vaikai, sakė M. Reps, taigi jų pamokos tam tikru atžvilgiu beveik individualios. Viena mokykla dvejus metus netgi liko neuždaryta, nors visai nebuvo vaikų. Kitos šalys turbūt nesirinks to kopijuoti.

2020 02 07 06:00
Spausdinti