Didžiausias Europos ūkis turi priežasčių nerimauti, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų kėsinasi jį išstumti iš pramonės lyderio pozicijų
Šeimos įmonė „Trumpf“, 1923-iaisiais įkurta netoli Štutgarto, visada turėjo vieną kertinę misiją – gaminti daiktus, kurie gamina daiktus. Ji pradėjo nuo motorinių rankinių žirklių ir kitų įrankių, skirtų dirbti su metalo lakštais. Vėliau išrado gamybos mašinas su skaitmeninio valdymo sistema. Po to viena pirmųjų įdiegė lazerius metalui pjaustyti. Ji – puikus pavyzdys, kaip vokiečių pramonės įmonė, priskiriama Mittelstand (pažodžiui – „vidutinis verslas“), praauga savo klasę. Šiandien „Trumpf“ dirba apie 10 tūkst. žmonių visame pasaulyje, o prekybos apimtis siekia 2,7 mlrd. eurų per metus.
Nauji „Trumpf“ siekiai kontrastuoja su jos šaknims, susijusioms su metalo darbais ir kita technika. Šiandien ji nori kurti naują, grynai programine įranga ir duomenimis grįstą verslą. Lapkritį įmonė pristatė internetinę platformą „Axoom“, sujungusią „Trumpf“ ir kitų gamintojų mašinas. Analizuodama iš mašinų surinktus duomenis ši platforma padeda klientams organizuoti gamybą, pavyzdžiui, įspėja, kad baigiasi medžiagos, arba užsako jų tiesiai iš tiekėjo. Panašiai kaip išmaniuosiuose telefonuose, „Axoom“ platformoje veiks kitų tiekėjų „programėlės“, pavyzdžiui, skirtos darbams planuoti arba numatyti, kada mašinoms reikės atsarginių dalių.
Šios įmonės bandymas keistis iliustruoja šuolį, kurio reikia Vokietijos ir kitų šalių gamintojoms. Plačiai aptartas daiktų internetas (DI) jau ateina į cechus: pramoninėse mašinose ir jų pagamintuose produktuose vis daugiau jutiklių, taip pat naudojamas interneto ryšys.
