Turtingų šalių politikams reikia pagalvoti apie radikalius kovos su nauju nuosmukiu būdus
Pastarąjį dešimtmetį kone kiekvieną kartą metų pradžioje atrodė, kad nerimą keliančių pasaulio ekonomikos aspektų daugiau, nei priežasčių turėti viltį. Naujosios tradicijos nenugalėjo ir pirmą 2016 m. savaitę. Daugelį besivystančių rinkų apniko didžiulės skolos, lėtas augimas, smunkantis valiutos kursas, kylanti infliacija. Nerimas dėl Kinijos, antro pasaulyje didžiausio ūkio, ypač sunkiai suvaldomas. Jei jos apsukos prislops, bus baugu dėl kitų besivystančių rinkų perspektyvų, o jei ji išliks aktyvi, baimę kels nuolat augančios skolos, nes tai netvaru. Euro zonos bėdos priblėso, bet sunku džiūgauti matant chronišką būklę ir neaiškią prognozę.
Daug vilčių teikė JAV ūkis. Kai kurie tenykščiai rodikliai išlieka geri. Būsto rinkoje beveik nematyti silpnumo apraiškų. Tebekuriamos naujos darbo vietos. Tačiau vienas po kito lenda artėjančios recesijos ženklai. Paskutinį 2015 m. ketvirtį ūkio augimas, atrodo, užstrigo. Mažėja įmonių pelnas. Prekių atsargų lygis viršija normą. Federalinės rezervų sistemos (FED) duomenimis, sugriežtinta bankų skolinimo stambioms bendrovėms tvarka. Vienas atidžiai stebimas Tiekimo valdymo instituto (Institute for Supply Management, ISM) indeksas rodo, kad sausį jau ketvirtą mėnesį iš eilės menko gamybos aktyvumas. Ši negalia ištiko ne vien gamyklas – į žemiausią lygį per beveik dvejus metus nusirito ir ISM negamybinis indeksas.
Stiprėjantis nerimas atsispindi finansų rinkose. Vertybinių popierių biržų indeksai smuko, ypač veikiami bankų vertybinių popierių, kurie nuo metų pradžios JAV prarado 16 proc. vertės. Šios šalies ūkiui nepakanka jėgų pasaulio ekonomikai ištempti; gali neužtekti net ir pačiam nenuskęsti.
