Meniu
Prenumerata

penktadienis, liepos 3 d.
STATYBOS IR KLIMATO KAITA
Nemaloni tiesa apie klimato kaitą
The Economist
Scanpix

Vyriausybės siekia, kad gausiai anglies junginiais teršianti statyba ir pastatų eksploatacija taptų ekologiškesnė, bet joms prastai sekasi

Anksčiau į 10 tūkst. gyventojų turintį Briumiundalį, esantį prie didžiausio Norvegijos ežero, dažnai užsukdavo architektūros studentų ir tikrai ne pasigrožėti. Nusikaltimais garsėjanti pagrindinė miesto gatvė buvo puikus pavyzdys, kaip nereikia projektuoti miesto centro. XX a. skaičiuojant paskutinius metus ten užfiksuota trečdalis visoje Norvegijoje, kur gyvena apie 5 mln. žmonių, įvykdomų rasistinių išpuolių. Vietiniai tikisi, kad netrukus architektai turės geresnių priežasčių apsilankyti. Prie ežero kovo mėnesį bus atidarytas 85 metrų – aukščiausias pasaulyje – medinis dangoraižis.

„Mjøstårnet“ vardą gavęs dangoraižis primena aukštai virš žemų betoninių miesto pastatų iškilusį nugenėtą medį. Bet jis išsiskiria ne pušine apdaila. Nuostabiausia, kad visos atraminės kolonos pagamintos iš klijuotos laminuotos medienos. Palyginti su panašaus stiprio plienu, jos ne tik mažiau sveria, bet ir joms pagaminti užtenka šeštadalio energijos. Pasak medieną projektui tiekiančios norvegų bendrovės „Moelven“ vadovo Rune’s Abrahamseno, beveik visa mediena – iš artimiausių lentpjūvių ir miškų, iki 50 kilometrų spinduliu nuo dangoraižio. Trumpai tariant, ruošiant ir pristatant medžiagas dangoraižio statybai buvo išmesta labai nedaug šiltnamio dujų.

„Tai statybų ateitis“, – džiūgauja „Mjøstårnet“ projektui vadovaujantis Haraldas Livenas iš „Moelven“. Ar tikrai? Turtingojo pasaulio vyriausybės nori, kad statant ir eksploatuojant pastatus būtų išmetama mažiau anglies dioksido.

2019 03 08 14:23
Spausdinti